Visų Šventųjų dieną kauniečiai lankė artimųjų kapavietes

Visų Šventųjų diena ir Vėlinės kauniečius padalijo į dvi stovyklas. Viena pusė kapavietes skandina gėlėse, kitai ir dvi žvakelės atrodo per daug.

Mažiau žvakių

Nors mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena yra Vėlinės, lapkričio 2-oji, nemaža dalis miestiečių artimųjų kapus lankė penktadienį – Visų Šventųjų dieną. Gatvėse, vedančiose į didžiąsias miesto kapines, eismo suaktyvėjimas buvo jaučiamas dar prieš vidudienį.

„Žiūriu ir net nesmagu darosi – galėtų, tai su mašinomis į kapines įvažiuotų. Geriau jau žmonės atvyktų bent kelis kartus metuose, o ne urmu, kaip aš sakau, lapkričio 1-ąją“, – Seniavos kapinių prieigose nedidelį krepšelį per petį metėsi sukumpusi žilagalvė Aniceta. Netoli  mirusiųjų laidojimo vietos  gyvenančią senolę, besisukinėjančią tarp antkapių galima sutikti itin dažnai. Čia ji lanko prieš dvidešimt metų mirusią seserį ir prižiūri į užsienį išvykusių kaimynų tėvų kapą.

„Vasarą raviu piktžoles, sodinu gėles. Atšalus orams renku lapus, žvakeles uždegu“, – Senolė prasitarė, už vieną atėjimą gaunanti 20 eurų.  

Gėlių Aniceta tądien nepirko – turgelyje įsigytus kupstelius astrų pasodino prieš kelias savaites, todėl Visų Šventųjų dieną ant sesers kapo uždegė keturias, o ant kaimynų artimųjų – dvi žvakeles. Daugiau senolei esą sunku nešti, o ir po žinių reportažo, matyto prieš kelias dienas, rankos nekilo pirkti didesnio kiekio.

Žiūriu ir net nesmagu darosi – galėtų, tai su mašinomis į kapines įvažiuotų.

„Girdėjau, kad stiklines žvakes sunku perdirbti. Ten ir stiklas kitoks, ir vaško lieka. Nelabai aš tikiu, kad išgelbėsiu pasaulį, bet pabandyti galiu. Blogiau tikrai nebus“, – nuo plaukų nuslydusią skarelę taisė garbaus amžiaus kaunietė. 

Apsipirko iš anksto

Anot prekybininkų, šiemet žvakių ir dirbtinių gėlių prekyba įsibėgėjo dar spalio viduryje. Į krepšelius miestiečiai aktyviai krovė kapų tvarkymui skirtas priemones ir dekoratyvinius akmenukus. Dalis prie Kleboniškio kapinių kalbintų kauniečių neslėpė, kad pirkti juos paskatino akcijos.

„Žvakes pirkau su 50 proc. nuolaida. Dirbtines gėles – taip pat. Beje, pastarąsias bandau pirmą kartą. Iki tol nešdavau tik gyvas“, – kaunietė Viktorija tiesė dviejų delnų dydžio vainikėlį.

Už panašų jos pamėgtoje gėlių studijoje  prekybininkai esą prašo 20 eurų. Pasinaudojusi prekybos centro brukamomis nuolaidomis, moteris savąjį nupynė perpus pigiau, todėl į Kleboniškio kapinių prieigose siūlomas gėles nė nedirstelėjo. Jos esą kur kas brangesnės nei prekybos centruose.

„Dar kaip tik vakar būdama parduotuvėje atkreipiau dėmesį, kad už mažesnį vazoną smulkiažiedžių chrizantemų prašė 1,99 euro, už didesnį – 2,99 euro. Čia dvigubai ar net trigubai brangiau. Kas gali pirkti?“, – Viktorijai gūžčiojant pečiais, prie sustirusios gėlių pardavėjos stabtelėjo pusamžių sutuoktinių pora. Pirštu bakstelėjo į dirbtinių gėlių kompoziciją už 14 eurų ir mažesnę, už 7 eurus. Paklausti ar neapsimokėjo pirkti kitur ir taip sutaupyti, sutuoktiniai burbtelėjo, esą paieškoms laiko neturėjo.

Kuo mažiau gėlių ir žvakių ant kapo. Geriau mintyse pasikalbėti su išėjusiais, o ne daiktais užversti amžinojo poilsio vietą.

„Šiandien dar laukia ilga kelionė. Važiuosime į trejas kapines Vilniuje, dvejas Šiauliuose.  Viską susipirkome iš anksto, bet važiuodami pro Kleboniškį prisiminėme, kad ir čia turime ką aplankyti, – Šeimos galva nebuvo linkusi skaičiuoti, kiek išleido gėlėm ir žvakėms. – Nežinau. Gal 100 eurų. Kartą metuose galima.“

Lankys kelis kapus

Vainatrakio kapinėse penktadienio vidudienį  nebuvo jokios beprotybės – automobilių stovėjimo aikštelė buvo pustuštė, o gėles čia siūlė vos du prekeiviai. Už skintas rožes jie prašė 80 centų, viržių vazonėlį įkainojo 3 eurais, dirbtinių gėlių kompozicijas, priklausomai nuo jų dydžio 7-24 eurais. Tiesa, prie jauno vyro ir moters mažai kas testojo – gėles, puokštes ir žvakių padėklus dauguma traukė iš savo automobilių bagažinių.  Redos vardu prisistačiusi jauna moteris link vartelių judėjo tik su viena žvake.

„Kuo mažiau gėlių ir žvakių ant kapo. Geriau mintyse pasikalbėti su išėjusiais, o ne daiktais užversti amžinojo poilsio vietą“, – pastaruosius kelis metus sostinėje gyvenanti kaunietė Vainatrakio kapinėse stabtelėjo atiduoti pagarbą praėjusią žiemą mirusiai giminaitei.

Į Rasų kapines sostinėje, kur palaidota  anyta, jauna moteris žadėjo užsukti vėlai vakare. Tuomet,  ji spėjo, nebus spūsčių.

„Ne tik dėl srauto renkuosi vakarą. Man tiesiog patinka žvakelių jūra. Būdavo, vaikystėje su mama lapkričio 1-ąją į kapines atvažiuodavome du kartus. Ryte padėdavome gėles, uždegdavome žvakes, o vakare ateidavome tiesiog pasivaikščioti“,  – Reda vylėsi, kad šio vakaro planams oras nepakiš kojos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
vis lopams blogai lankytu kapus galima visus metus .. o cia kaip durniai vaziuoja 1 diena nervuojasi keikesi kamciuose sedi ir tt o apie avarijas jau nekalbu net greitosisos budi salia kapiniu

Neveronys

       Neveronys       portretas
Tai va tegu ponas meras makūnas kasdien palaukiau pusantros ir daugiau valandos pirmyn atgal į miestą darbui gal nulenkę galvelę prieš miesto transporta

Aurelija

Aurelija portretas
Gėda.... Lapkričio 1 dieną 9.30 į Vainatrakius Atvažiavo mažas autobusiukas kuriame žmonės netilpo... Važiavom kaip silkės bačkoje....tai net negera tai žiauru..... Kas buvo atsakingas už tą maršrutą... Kas tie už tai atsakyti.... Vėl viskas kaip debesyse kaltu nėra.... Po to dar Važiavo gal keli reisai manau nieko geriau....
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių