Lietuvos visuomenė pradedama supažindinti su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ specialiuoju planu, kuriame bus nurodyta tiksli kelio nuo Kauno iki Latvijos sienos vieta. Plano rengėja Didžiosios Britanijos bendrovė „Aecom Infrastructure & Environment UK“ iki gegužės 20 dienos lauks pastabų, o užbaigus procedūras, bus ruošiamasi žemės išpirkimui.

„Jeigu specialusis planas bus patvirtintas, tada bus pereita prie žemės paėmimo procedūrų, nes linija tiesiama naujoje vietovėje, kur yra privatiems asmenims priklausanti teritorija. Tik po to, kai bus žemės išpirktos, tada bus pereita prie techninio projektavimo“, - BNS sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas Domas Jurevičius.

Pasak jo, kol kas sunku atsakyti, ar teks koreguoti specialųjį planą - tai parodys dviejų mėnesių viešinimo laikotarpis.

„Pradėtos viešinimo procedūros ir faktas, kad jos gali daryti didelę įtaką, nes bendraujama su savivaldybėmis, žemių savininkais. Kiek mes gausime pastabų, kiek jos bus argumentuotos ir svarios, kiek į tai bus galima atsižvelgti, nuo to labai priklausys. Dviejų mėnesių laikotarpyje visa tai paaiškės“, - teigė D.Jurevičius.

Jis sakė, jog žemės paėmimo procesas neturėtų trukti per ilgai, nes „Rail Baltica“ yra ypatingos svarbos projektas - jis turėtų baigtis 2018 metais.

„Kadangi čia valstybės ypatingos svarbos projektas, tai galima daryti pagal kitą įstatymą ir tai leidžia paimti žemes, pradėti statyti ir mokėti rinkos kainą, o savininkas negali stabdyti proceso. Manome, kad 2018 metais turbūt viskas bus baigta ir pradėtos projektavimo pirkimo procedūros, o gal ir pats projektavimas“, - tikino „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas.

Susisiekimo ministerija specialųjį planą patvirtino pernai gruodį. Vėžė turėtų būti nutiesta nuo Kauno per Panevėžį iki Latvijos sienos. Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ atkarpą nuo Lenkijos iki Kauno.

Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų. Lietuvoje atkarpos ilgis siekia 366 kilometrų - čia bus statomas ne tik kelias nuo iki Latvijos sienos, bet ir nuo Kauno iki Vilniaus. Latvijoje ir Estijoje trasos ilgis sieks maždaug po 300 kilometrų, o Lenkijoje - 430 kilometrų.

Europos Komisija „Rail Baltica“ Lietuvoje jau skyrė 106 mln. eurų (85 proc.) paramos, tačiau praėjusių liepą neparėmė 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimo nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Dar 442 mln. eurų (82 proc.) skirta bendrai Baltijos valstybių įmonei „RB Rail“.

Vasarį pateikta paraiška papildomam vėžės finansavimui. Lietuvos teritorijoje „Rail Baltica“ darbams paraiškoje prašoma 197 mln. eurų finansavimo - apie 85 proc. bendros projektų vertės, kuri siekia 231 mln. eurų.