Pandemija nenutraukė

„Putvinskio gatvės dienos ašis – kaimyniškų ir bendruomeninių ryšių skatinimas, nuoširdžiam pokalbiui sukviečiant įvairias miesto bendruomenes. Visą dieną vykstančiame renginyje sau įdomaus turinio atranda kiekvienas“, – sakė KMN Viešųjų ryšių koordinatorė Agnė Smolienė.

Kasmetis V.Putvinskio gatvės dienos festivalis  vyksta tiek Kauno gimtadienio, tiek Europoje minimos Kaimynų dienos kontekste.

„Kasmet datai ir šventei palankiam laikui kintant, „migruoja“ ir Putvinskio gatvės diena, kuri taip tik sustiprina savo, kaip bendruomenę įtraukiančios, veiklos tikslą. Kartu Putvinskio gatvės dienos veiklos atviros visiems, todėl mieste šurmuliuojant kitiems renginiams, tikimės pritraukti ir tų lankytojų, kurie V. Putvinskio gatvę pažįsta mažiau“, – kalbėjo A.Smolienė.

Anot jos, nepaisant įvairių aplinkybių, lietaus ar pandemijos tradicija švęsti kaimynystę nė karto nebuvo nutrūkusi.

„Galima sakyti, kad per keturis metus susiformavo tam tikra Putvinskio gatvės dienos bendruomenė, kuri šią datą į savo kalendorių įtraukia iš anksto: tai ir mūsų kaimynai, ir kiekvienais metais besilankančios šeimos, ir kaimynystėje įsikūrę partneriai, tokie kaip Nacionalinis M. K. Čiurliono dailės muziejus“, – vardijo KMN atstovė.

Išsaugojo daugybę prisiminimų

V.Putvinskio g. – išskirtinė. Šiemet renginio organizatoriai visus pakvietė įsitraukti į žaidimą, kuris padėtų daugiau sužinoti apie gatvę, jos praeitį ir kitas su ja susijusias įdomybes.

„Pradėję organizuoti Putvinskio gatvės dieną supratome, kad istorijos, susijusios su šioje ypatingoje gatvėje gyvenusiomis asmenybėmis, įspūdingos architektūros pastatais, čia veikusiomis įstaigomis ar legendinėmis pramogų vietomis, dar greitai nepasibaigs“, – kalbėjo A. Smolienė.

Praėjusiais metais KMN šiai dienai organizavo istorijų rinkimo akciją, ir buvo nustebinti laiškų, nuotraukų, įvairiausių pasakojimų gausa, kurie suplaukė iš amžininkų. 

„Išsaugojome prisiminimus kauniečių, kurie lankė lopšelį-darželį Kauno menininkų namų pastate, žaisdavo futbolą aikštėje prie M. K. Čiurlionio muziejaus, čiuožinėdavo ant išlieto ledo prie funikulieriaus ar vakarodavo pankų pamėgtoje kavinėje. Kažkada tai buvo gatvė, kurioje vešėjo vynuogynai, šaligatviais kursavo diplomatai, o sovietmečiu talpino Kauno bohemos dvasią“, – į istoriją leidosi pašnekovė.

Laiptai į buvusią gamyklą

Grįžtant prie šeštadieniui paruošto žaidimo kauniečiams ir miesto svečiams, KMN atstovės nuomone, lengviausiai įveikiamos užduotys, reikalaujančios smalsumo ir atidaus žvilgsnio.

„Tai klausimai, kuriuose žaidimo dalyvių prašoma pastebėti tam tikras architektūrines detales, užrašus, numerius, suskaičiuoti pasikartojančius objektus: pavyzdžiui, surasti menininko Morfai kurtus modernistinius inkilėlius paukščiams, nufotografuoti krepšinio lankus, pastebėti lenktas langų formas ar išskirtinius balkonus. Taip pat daugeliui patinka užduotys, kurias atliekant galima improvizuoti: ką nors suvaidinti, kokia nors poza įsiamžinti ar savo žodžiais užbaigti sakinį“, – vardijo A. Smolienė.

Tačiau netrūko ir specifinių žinių reikalavusių klausimų. Pavyzdžiui, kuriame V. Putvinskio gatvės name gyveno menininkė Domicelė Tarabildienė, į Lietuvos dailės istoriją įėjusi kaip pirmoji Nepriklausomybės laikotarpio skulptorė moteris. ar kaip laiptus, vedančius į buvusią radiotechnikos gamyklą, vadino jos darbuotojai.

Raskite namą, kuris žymus ne tik spalvingumu, bet ir savo kėdėmis ant stogo. Kokį laiką rodo žymiausias V. Putvinskio gatvėje esantis sustojęs laikrodis?  Kuris namas gatvėje turi du numerius? O gal jau anksčiau esate pastebėję namą, kurio fragmentuose pakėlę galvą pamatytume saulėgrąžą?

Užsukusieji į V.Putvinskio g.  sulaukė ir siūlymo išlaisvinti fantaziją ir leistis į svajonių gatvės kūrimą.

„Miestai sparčiai keičiasi ir ne visada taip, kaip patinka juose gyvenančioms bendruomenėms. Tačiau mes išmokstame prisitaikyti prie šios kaitos ir retai kada susimąstome: o kas būtų, jei? Po pasivaikščiojimo V. Putvinskio gatve ir susipažinus su jos istorija, architektūra ir šiuolaikybės ženklais, kviečiame žmones susigrąžinti artimos aplinkos kūrimo galią ir pasvajoti, kokia galėtų būti jų svajonių gatvė. Tai tik žaidimas, bet, manau, kartu ir produktyvios diskusijos pradžia rūpinantis savo miesto gerove“, – vertino A. Smolienė.