Iš Kauno miesto savivaldybės 243 tūkst. litų reikalaujantis Vytautas Šustauskas teigia tapęs sąmokslo auka.

Savo garbę ir orumą Kauno apygardos teisme ginantis V.Šustauskas ketvirtadienį teismui pasakojo, kad patyrė labai didelę žalą, kai viename laikraštyje pasirodė tikrovės neatitinkantis straipsnis. Jame meras Andrius Kupčinskas teigė, kad kino teatras „Romuva“ į verslininkų rankas pateko, kai miesto meru buvo V.Šustauskas. Tačiau tuo metu V.Šustauskas jau buvo išrinktas į Seimą.

„Žmonės žinojo, kad Šustauskas niekada nebuvo vagimi, o po šio straipsnio pradėjo galvoti, kad jis nėra geresnis už kitus valdžioje buvusius ir esančius vagis“, – kalbėjo V.Šustauskas.

„Sutikęs Kupčinską pasakiau: „Žąsine, ką čia rašinėji? Nori, kad dantis išlyginčiau?“ O jis pradėjo mane glostyti kaip katiną ir atsiprašinėti“, – teismui dėstė V.Šustauskas.

V.Šustauskas mano, kad pirmajame straipsnyje klaida įsivėlė neatsitiktinai. Tokiu būdu ketinta sužlugdyti jo politinę karjerą, o A.Kupčinsko paaiškinimai, kad jis tiesiog suklydo, – melas.

„Jeigu jis neturi smegenų ir neatsimena, kad tuo metu aš jau buvau Seime, jis negali vadovauti savivaldybei. Patys mažiausi vaikai Kaune žino, kas yra Šustauskas“, – aiškino V.Šustauskas.

A.Kupčinskas V.Šustausko atsiprašė ne vieną kartą, laikraštyje dukart pasirodė klaidinantį straipsnį paneigianti informacija. Tačiau V.Šustauskas teigia, kad straipsnis nepelnytai metė nenuplaunamą dėmę ant politinės karjeros, dėl to sušlubavo politiko sveikata.

Praėjusiais metais V.Šustauskas kreipėsi į teismą, kad šis A.Kupčinską patrauktų baudžiamojon atsakomybėn. Nepavyko, todėl įžeistasis kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jo reikalaujama iš buvusio A.Kupčinsko darbdavio – Kauno savivaldybės. Ieškovas mano, kad jam ir jo politinei karjerai buvo padaryta 243 tūkst. litų dydžio žala. Teismas nutartį šioje byloje skelbs gruodžio 28 dieną.

Ketvirtadienio teismo posėdyje neišvengta nukrypimų nuo bylos esmės. Teismui ne kartą teko nutraukti V.Šustauską, prašyti, kad jis nelaidytų replikų. V.Šustauskas ėmė dvejoti net tada, kai reikėjo duoti priesaiką.

„Esu prisiekęs tik Tėvynei, Dievui ir sau, daugiau niekam. Bet matė jį šunys, jums, kaip moteriai (bylą nagrinėja teisėja moteris –red. past.), prisiekiu“, – pasiryžo V.Šustauskas.