Žaliuojančios Kauno marios sulaukė pagalbos

Pražūtingas ekosistemai

Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininkės Juditos Koreivienės,  vandens telkinių eutrofikacija, kai į ekosistemas patenka organinių ir maisto medžiagų, yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų.

„Cheminių trąšų naudojimas žemės ūkyje, nepakankamai išvalytos nuotekos, buityje naudojami cheminiai preparatai didina azoto ir fosforo prietaką į vandens telkinius. Tai skatina nekontroliuojamą makrodumblių ir melsvabakterių augimą. Perteklinė dumblių masė ir toksiškos santalkos mažina biologinę įvairovę, skatina kitas aplinkosaugines ir socialines problemas. Intensyvaus vandens žydėjimo metu gaišta žuvys ir kiti vandens organizmai, iškyla pavojus žmonių sveikatai dėl melsvabakterių gaminamų ir į aplinką išskiriamų toksinų“, – teigė J.Koreivienė.

Mūsų sukurtas melsvabakterių biomasės surinkimo įrenginys prisideda ne tik gerinant aplinkosaugą, bet ir kuriant tvarius produktus.

Kauno marios nuo vadinamojo vandens žydėjimo kenčia daugiau nei dešimtmetį.

„Mažuose vandens telkiniuose ir upėse dumblių biomasės santalkoms aptikti pasitelkiame bepiločius orlaivius, o didelėse vandens ekosistemose, tokiose kaip Kauno ar Kuršių marios, makrodumblių biomasei arba melsvabakterių santalkoms nustatyti naudojamos palydovinės nuotraukos. Didelės makrodumblių sankaupos užfiksuotos Nevėžio, Jūros, Dubysos, Šventosios upėse. Kauno mariose ir Simno ežere melsvabakterių santalkose aptikta toksinų koncentracija kėlė grėsmę gyviems organizmams ir žmonių sveikatai. Vadinamieji karštieji dumblių sankaupų ruožai Lietuvoje yra nusidriekę 33 km ir juose yra susikaupę apie 11 tūkst. t dumblių, kurių rankiniu būdu surinkti neįmanoma“, – pasakojo Gamtos tyrimų centro mokslininkė.

Sukūrė lietuviai

Aptiktai makrodumblių biomasei arba melsvabakterių santalkoms surinkti pasitelkiamas bendrovės „Baltic Environment“ sukurtas plaukiojantis įrenginys.

Prototipas „AlgaeService-S“ jau valė dumblių santalkas įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos vandens telkiniuose. Keičiama priekinė prototipo konstrukcijos dalis suteikia galimybę įrenginiui vykdyti dvi skirtingas funkcijas: rinkti makrodumblių biomasę arba melsvabakterių santalkas.

Kitas prototipas „AlgaeService-L“ ir jo galimybės visuomenei pristatytos Kauno mariose, kurias šis įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.

„Šis melsvabakterių surinkimo prietaisas yra draugiškas aplinkai. Jame sumontuoti elektriniai varikliai, akumuliatoriai ir saulės baterijos. Judėjimui reikalingą energiją pagamina ant stogo sumontuota saulės baterija. Įrenginyje sumontuota biodyzelinu varoma sistema. Prototipas jau išbandytas Kauno mariose, kuriose prasta vandens kokybė ir didelis vandens žydėjimas“, – sakė bendrovės įkūrėja Loreta Drazdienė.

Loreta Drazdienė

Šis projektas yra sukurtas bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos mokslo ir verslo atstovams.

Tikimasi, kad plaukiojantis melsvabakterių biomasės surinkimo įrenginys padės ne tik pagerinti Lietuvos ir Lenkijos vandens telkinių, bet ir Baltijos jūros, vis labiau susiduriančios su eutrofikacijos problema, būklę.

Biomasė panaudojama

Iš vandens telkinių surinkta melsvabakterių biomasė gali būti panaudojama biodujoms gaminti, kaip ekologiška trąša, maisto, kosmetikos ir medicinos pramonėje.

„Surinkti dumbliai maišomi su mėšlu ir vandeniu. Reaktoriuje homogeninė masė šyla, yra skaidoma ir, vykstant šiems procesams, išskiria biodujos. Bioreaktoriuje iš 1 kub. m substrato vidutiniškai išgaunamas 1 kub. m biodujų, o iš jų pagaminami apie 2 kW energijos. Melsvabakterių perteklinę masę galima panaudoti ir natūralaus pigmento – fikocianino – išskyrimui, kuris pasižymi antioksidacinėmis, antibakterinėmis ir kitomis biologiškai vertingomis savybėmis. Priklausomai nuo išskirto natūralaus pigmento kokybės jis gali būti naudojamas ekologiškoms trąšoms gaminti, maisto pramonėje, maisto papildams ar medicinos diagnostikai, todėl mūsų sukurtas melsvabakterių biomasės surinkimo įrenginys ne tik prisideda gerinant aplinkosaugą, bet ir kuriant tvarius produktus“, – teigė L.Drazdienė.