Žemės ūkio ministerija – Kaune ar pakaunėje?

Idėją pagimdė konservatoriai

Prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kalbėjo apie tai, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas reikėtų perkelti į Kauną.

Tačiau jau 2017-ųjų balandį Seime "valstiečiai" nubalsavo prieš tokį kilnojimą. Lankydamasis Kaune premjeras Saulius Skvernelis vėl prisiminė "valstiečių" prieš rinkimus duotus pažadus, tačiau šįkart sugrįžta prie minties į Kauną kelti tik vieną ministeriją – ŽŪM.

Grįžęs į Vilnių premjeras šios minties nepamiršo, tačiau sostinėje jau kalbėta apie du variantus: idėją visas ministerijas įkurdinti ministerijų miestelyje, o ŽŪM kraustymas į Kauną minėtas tik kaip viena galimybių. Vis dėlto atrodo, kad naujajam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui buvo suformuotas uždavinys atlikti kaštų ir naudos analizę (taip lankydamasis Kaune žadėjo S.Skvernelis) – apie planus perkelti ministeriją Kauno link jis prabilo vos tik pradėjęs eiti ministro pareigas.

Žadant perkelti ministeriją į Kauną galbūt galvojama apie tam tikro kandidato palaikymą šiame mieste.

Idėja perkelti ŽŪM į Kauną gimė kur kas anksčiau, nei "valstiečiai" tapo valdančiaisiais. 2009 m. pirmasis apie tai prabilo Seimo narys, konservatorius Kazimieras Starkevičius, tuometis žemės ūkio ministras. Buvo apskaičiuota, kiek tai kainuotų, atlikti kai kurie kiti darbai, tačiau planas taip ir liko neįgyvendintas.

"Mus užpuolė krizė, ir šio sumanymo teko atsisakyti, nes vis dėlto perkėlimas kainuoja. Kiek prisimenu, buvome apskaičiavę, jei nebūtų statomi tam skirti pastatai, ministerijos perkėlimas kainuotų apie 10 mln. litų (2,9 mln. eurų – red. past.). Tačiau kai kuriuos žingsnius, ruošiantis ministerijos perkėlimui, buvome padarę. Pavyzdžiui, LEADER centras, Nacionalinės žemės tarnybos audito skyrius buvo atkelti į Kauną", – prisiminė K.Starkevičius. Tačiau dabar šie padaliniai yra sugrąžinti į Vilnių. Konservatorius pabrėžė, kad LEADER centras atgal į sostinę sugrąžintas šios Vyriausybės sprendimu.

Buvęs ministras teigė palaikantis idėją perkelti ministeriją į Kauną, tačiau netikintis, kad ji bus įgyvendinta. "Premjeras sako, kad visos tarnybos kelsis į vieną pastatą Vilniuje. Ir niekur nesakoma, kad tai galioja visoms ministerijoms, išskyrus ŽŪM ir Aplinkos ministeriją. Be to, Seimo valdančioji dauguma buvo užsibrėžusi Valstybinę miškų tarnybą perkelti į Kėdainius. Buvo kalbų kelti į Kauną, paskui minėti Kėdainiai. Bet dabar, kiek aš žinau, ši tarnyba kur buvo, ten ir liks – urėdijų pastate Vilniuje", – valdančiųjų nenuoseklumą pabrėžė politikas.

K.Starkevičius užsiminė šią kadenciją matantis daugiau regioninės politikos struktūrų naikinimo nei jų stiprinimo atvejų: "Pavyzdžiui, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) anksčiau turėjo žymiai platesnes funkcijas ir išduodant leidimus, ir vykdant kontrolę. Dabar jiems palikta tik kontrolė, o leidimus centralizuotai išduoda Vilnius. Vadinasi, vėl stiprinama valdžia Vilniuje. Tas pats su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Populiaru kalbėti, kad stiprinsime regionų politiką, tačiau realybėje grįžtama prie centralizavimo. Tas pats su urėdijomis, kurios yra sustambintos. Čia gal ir būtų viskas gerai, tačiau jos neturi jokios juridinio asmens teisės. Vadinasi, viskas koncentruojama Vilniuje."

Pašnekovo žodžiais, sprendimas ministeriją perkelti į Kauną būtų geras žingsnis decentralizuojant valdžią. Jis užsiminė, kad panašiai elgiamasi artimose užsienio šalyse – Estijoje, Suomijoje.

"Ar tokie pažadai nesusiję su artėjančiais prezidento rinkimais? Žadant perkelti ministeriją į Kauną galbūt galvojama apie tam tikro kandidato palaikymą šiame mieste", – svarstė K.Starkevičius.

Užsiminė keturi ministrai

Kaune įsikūrusių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus, paklaustas, kaip vertina Vilniaus skelbiamus planus kelti ŽŪM į Kauną, užsiminė, kad jo vadovaujamos institucijos darbuotojams tai būtų labai patogu, tačiau nebuvo linkęs iš anksto džiaugtis. "Įdomi nuomonė, – šyptelėjęs apibendrino. – Tokios nuomonės turi būti teikiamos rimtai: su skaičiavimais, jas rimtai išdiskutavus, įvertinus, ar tai realu, kokią tai duotų naudą. Kol kas nesame matę jokių skaičiavimų, atliktų studijų. Bent keturi ministrai žadėjo ŽŪM perkelti į Kauną, tačiau ji vis dar sostinėje."

Pašnekovas priminė, kad, be K.Starkevičiaus, apie ministerijos perkėlimą į Kauną buvo užsiminę dar trys buvę žemės ūkio ministrai: Vigilijus Jukna, Virginija Baltraitienė ir Bronius Markauskas. "Šis, besibalotiruodamas į Seimo narius, per pusmetį žadėjo perkelti ministeriją į Kauną. Bet per pusantrų jo ministravimo metų ta mintis visiškai dingo", – pastebėjo ŽŪR pirmininkas. Pasak jo, būtų gerai, kad ir ministerijos, ir kitos institucijos judėtų regioninės plėtros link. "Tačiau viską reikia gerai apgalvoti, nes ministerijos perkėlimas nėra vien 100 ar 200 darbuotojų perkėlimas. Kalbama apie visą infrastruktūrą – ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kitas tarnybas. Pavyzdžiui, Latvijoje visos su ŽŪM susijusios tarnybos įsikūrusios viename pastate, – pasak A.Svitojaus, pirmiausia reikėtų įvertinti kitų šalių patirtį, gerą idėją įvilkti į tam tikrą ekonominį, socialinį, regioninį rūbą. – Turime kalbėti ne apie ministro perkėlimą, bet apie viso žemės ūkio sektoriaus perkėlimą arčiau žemdirbių."

Akademijoje vietos užtektų

Pakaunėje įsikūrusio įvairius žemės ūkio specialistus ruošiančio Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas tikino, kad apie planus ŽŪM perkelti Kauno link žinąs labai mažai. "Šiuo klausimu man dar neteko šnekėtis su ministru, nežinau, kiek rimtas šis planas. Nežinau detalių, plačiau negaliu komentuoti, bet iš principo tai yra įmanoma. Tačiau apie tai turėtų būti kalbama, ir mes mielai apie tai pasikalbėtume. Aš visada sakiau, kad ši ministerija galėtų būti Kaune.

Pasak A.Maziliausko, jei būtų nuspręsta ministeriją perkelti į Akademiją, vietos jai čia atsirastų. "Paruošto varianto neturime, nei ministras, nei premjeras su mumis apie tai nekalbėjo. Ministerijai reikėtų statyti naujus pastatus. Tam vietos, pas mus, žinoma, yra. Tuščių pastatų neturime. Seime dar vyksta svarstymai, tačiau nuo 2019 m. sausio turėtume tapti vienu juridiniu asmeniu su Vytauto Didžiojo universitetu ir vėliau, per trejus metus, į universiteto miestelį bus perkelti du VDU fakultetai, įsikūrę Aukštuosiuose Šančiuose – Gamtos ir Informatikos. Tam būtų rekonstruojami, plečiami, esami mūsų pastatai", – pasakojo rektorius ir dar kartą patikino, kad universitetas neturi tokių pastatų, į kuriuos galėtų įleisti ministerijos darbuotojus.

Turime kalbėti ne apie ministro perkėlimą, bet apie viso žemės ūkio sektoriaus perkėlimą arčiau žemdirbių.

Akivaizdu, kad vietos Akademijoje, Noreikiškėse užtektų daugiau nei vienam ar dviem pastatams: ASU kartu su universitetui priklausančiu mokomuoju ūkiu čia naudojasi 700 ha valstybinės žemės.

O jei esami ministerijos darbuotojai atsisakytų dirbti Kaune, ar universitetas parūpintų naujų specialistų? "Mes ruošiame specialistus, kurie galėtų dirbti ministerijoje, tačiau turi būti perimamumas. Ir balansas: turi būti ir atsinaujinimas, ir patyrusių žmonių", – įsitikinęs rektorius.

Geriausia vieta

Bene optimistiškiausiai planus ŽŪM perkelti į Kauno pusę vertino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Pasak jo, Kauno rajonas būtų geriausia vieta ŽŪM dėl keleto priežasčių: "Visų pirma, patogi geografinė padėtis. Į čia būtų patogu atvažiuoti iš visos Lietuvos: tiesiai į čia veda keliai iš Marijampolės, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus. Ir tie keliai dėl to nebūtų papildomai labai apkrauti. Kauno rajonas yra ir agroserviso paslaugų, ūkininkavimo tradicijų kraštas. Be to, mes turime ASU – žemdirbystės mokslų centrą. Universiteto bazėje arba jo teritorijoje galėtų būti kuriama ir ŽŪM. Juk čia – ir mokslas, ir didžiulės žemės ūkio parodos vyksta, ir agroservisas, ir ūkininkavimas – viskas komplekse."

Meras užsiminė, kad su ASU rektoriumi A.Maziliausku jie yra aptarę ir galimą ministerijos vietą. "Tai galėtų būti vieta už ASU ketvirtų rūmų arba prie Šakių plento. Vietos yra, ir, mūsų akimis, galimybė įkurti ministeriją Kauno rajone yra reali. Reikėtų pirmiausia išspręsti naudojimosi žeme, rūmų projektavimo, tam tikrų darbų pirkimo klausimus", – anot V.Makūno, nebūtų kliūčių šiuos procesus pradėti artimiausiu metu.

Kurtis mieste ar rajone?

Kauno miesto savivaldybės vadovai potencialių vietų ministerijai įsikurti mato ir mieste. Į klausimą, ar kalbas apie ministerijos kėlimą į Kauną supranta kaip kėlimąsi į miestą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas atsakė: "Nesvarbu, ar į Kauną, ar į Kauno rajoną keltųsi ministerija. Vis tiek žmonės tiek iš rajono, tiek iš miesto dirbtų. Jokio skirtumo, kur yra Kauno LEZ – rajone ar mieste, nes 40 proc. dirbančiųjų ten yra rajono, 50 proc. – miesto ir 10 proc. – iš Vilniaus ir kitų vietų. Taigi, jokio skirtumo, kur ministerija atsirastų. Dėl to būtų gerai visam regionui. Be to, perkėlus ministeriją į Kauną, ne visi darbuotojai persikeltų čia dirbti – kažkas atsisakytų. Automatiškai atsiras darbo vietų ir Kaunui. O kur ministerija bus – Akademijoje ar miesto centre – jokio skirtumo. Bet kuriuo atveju mieste šiuo metu yra didesnė biuro patalpų pasiūla. Ministerija, norėdama nuomotis patalpas, šiandien tokio ploto biuro patalpų rajone nerastų – tik mieste, kur dabar statomi didžiuliai biurų pastatai."

Pasiteiravus, ar savivaldybė teiktų pasiūlymą ministerijai kurtis šiuo metu tuščiuose "Pienocentro" ir "Pažangos" rūmuose Laisvės alėjoje ir kituose garsiuose tarpukario modernizmo pastatuose, ar naujuose biuruose, G.Petrauskas atsakė: "Pirmiausia, tai mes tų pastatų Laisvės alėjoje negalime siūlyti, nes tai yra valstybės turtas. O valstybė jais disponuos taip, kaip ji mato esant teisinga. Aišku, būtų džiugu, jei pastatai, kurių paskirtis šiandien nėra konkrečiai nurodyta, kažkuo užsipildytų."

Ministras: ieškosime vietų

Naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, vos pradėjęs eiti pareigas, prabilo apie ministerijos perkėlimą Kauno link.

Jis užsimena, kad svarstymai perkelti Žemės ūkio ministeriją nereiškia, kad ši bus keliama į Kauną. Pasak ministro, pasiūlymus gali teikti ir kitos savivaldybės tarp Vilniaus ir Kauno.

– Kodėl siūloma ministeriją perkelti į Kauną ar Kauno link? Kokie kiti siūlomi variantai?

– Norėtume stiprinti regionų politiką, šiuo metu visa Lietuvos centrinė vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia yra suformuota keliuose kvadratiniuose kilometruose, o pasaulyje tikrai netrūksta pavyzdžių, kai institucijos yra decentralizuojamos. Ministerijos kėlimas į Kauną nereiškia, kad kelsimės į miesto centrą – ieškome vietų tarp Vilniaus ir Kauno. Elektrėnai, Kaišiadorys, Jonavos ar galbūt kitos savivaldybės gali teikti pasiūlymus. Jeigu yra galimybė pasiūlyti patalpas, tai tikrai svarstytinas variantas.

– Būtų keliama tik pati ministerija ar ir su ja susijusios tarnybos?

– Planuojame kelti ne tik ministeriją, bet ir jai pavaldžias įstaigas. Kol kas dėliojami planai, tad konkrečių įstaigų negalėčiau įvardyti.

– Ar atlikti skaičiavimai, kiek ministerijos perkėlimas kainuotų?

– Šiuo metu atliekame visus reikalingus skaičiavimus, dėliojamės planus.

– Ministerijai perkelti priešinasi darbuotojų profsąjunga. Ar tokia darbuotojų pozicija kaip nors paveiks jūsų sprendimą?

– Susitikau su profsąjungos atstovais, aptarėme situaciją. Suprantama, kad darbuotojams ši situacija yra labai sudėtinga. Tikrai ieškosime būdų, kaip jiems šiuos pokyčius palengvinti. Svarstome apie įvairias priemones – "saldainius", kurie leistų ministerijos perkėlimą padaryti priimtiną. Tikrai esu suinteresuotas, kad žmonės dirbtų moderniausioje ir pažangiausioje ministerijoje, kurioje bus atsižvelgiama į jų poreikius.

– Jei Kaune ar Kauno rajone, kur konkrečiai kurtųsi ministerija? Ar galvojama apie konkrečią vietą – pastatų statybą ar nuomą?

– Kol kas konkrečių vietų dar nesame numatę. Kaip minėjau, vyksta skaičiavimai, po kurių galėsime pranešti konkrečius sprendimus.

– Kada realiai ministerija galėtų persikelti į Kauną ar kitą savivaldybę?

– Apie datas dar anksti kalbėti. Į kiekvieną pertvarką reikia žiūrėti kompleksiškai, kad ji iš tiesų būtų naudinga ir veiksminga. Kol kas esame numatę, kad perkėlimo darbai turėtų prasidėti šioje kadencijoje, tačiau iki tol turi būti atlikti visi parengiamieji darbai.