Vyksta fizinė ir mentalinė agrosektoriaus transformacija

Tai, kad VDU Žemės ūkio akademijoje organizuojamos žemės ūkio parodos „Ką pasėsi...“ sulaukia vis didesnės sėkmės, lemia keli veiksniai. Visų pirma – šios aukštosios mokyklos lyderystė kuriant žemės ūkiui aktualias inovacijas, aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais.

Bendradarbiaujant su agroverslu VDU ŽŪA sukurta šiuolaikiška, dalyvaujančių įmonių, smulkiųjų amatų, viešojo sektoriaus įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat parodos lankytojų lūkesčius atitinkanti infrastruktūra. Beje, tai vienas iš nedaugelio analogiško formato renginių, kurio lankymas visuomenei nemokamas.

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ apsilankęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių. Organizatorių nuotr.

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ apsilankęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių, sukuriantis beveik penktadalį eksporto (kartu su maisto perdirbimo pramone) ir užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. „Šiuo metu, sakyčiau, vyksta mentalinė transformacija daugelio sprendimų priėmėjų galvose. Ir jei anksčiau buvo nuomonių, kad agrosektorius mažiau produktyvus, reikalaujantis subsidijavimo, tai šiuo metu toks požiūris iš esmės keičiasi. Stebint geopolitinius pokyčius, visuomenės poreikį sveikam maistui, tvarioms ir saugioms maisto tiekimo grandinėms bei mokslo technologijų žemės ūkyje proveržį, galime drąsiai teigti, kad agrosektorius yra strateginis valstybės sektorius ir tai būtina įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose“, – apžiūrėjęs „Ką pasėsi...2025“ ekspoziciją kalbėjo Premjeras.

Žemės ūkio ministro Igno  Hofmano nuomonė po apsilankymo parodoje taip pat vienareikšmė:  kasmetė paroda „Ką pasėsi...“ yra realus  Lietuvos žemės ūkio galimybių atspindys. Organizatorių nuotr.

Žemės ūkio ministro Igno  Hofmano nuomonė po apsilankymo parodoje taip pat vienareikšmė:  kasmetė paroda „Ką pasėsi...“ yra realus  Lietuvos žemės ūkio galimybių atspindys. „Žemės ūkis šiandien gali labai daug. Buvo metas, kai mūsų žemdirbiai perėjo nuo arklio prie traktoriaus, o šiandien išgyvename virsmą nuo jau įprasto traktoriaus pereidami prie roboto. Ir tai reikalauja atitinkamų kompetencijų. Todėl bendradarbiavimas su mokslu tampa vis svarbesnis“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.

VDU Žemės ūkio akademijos lyderystės raktas – glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas

„VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai nuolat laiko ranką ant agrosektoriaus aktualijų pulso, savo mokslo tyrimais bei šių tyrimų pagrindu parengtomis rekomendacijas svariai prisidėdami prie to, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai ir tvariai, kad didėtų žemės ūkio ir kitų sričių verslų konkurencingumas, augtų dėmesys aplinkosaugai, bioįvairovei, CO₂ emisijos mažinimui, t. y. visiems tiems dalykams, kurie svarbūs šalies žemdirbiams ir visai visuomenei“, – reziumuodama parodos rezultatus teigė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Pašnekovė pastebi, kad jei Lietuva siekia būti modernia, savarankiška Europos ir pasaulio valstybe, ji privalo užtikrinti darnų  žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ir konkurencingumą.

Diskusija. Organizatorių nuotr.

„Siekiame, kad VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų aktualios ir naudingos visiems jose dalyvaujantiesiems – mokslui, verslui, visuomenei. Džiaugiamės šiemet pasiektu rekordiniu – 500 dalyvių skaičiumi, žemdirbiams skirta plačia parodos šviečiamąja programa bei aktyviu mūsų mokslininkų įsitraukimu į ją. Džiugina tai,  kad  pirmųjų parodų dalyviai ir šiuo metu yra laiko patikrinti mūsų partneriai. Tačiau šiandien jie ne nedrąsūs agroverslo naujokai, o pripažinti jo lyderiai. Verslas investuoja į VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas, parodų infrastruktūros ir turinio tobulinimą“, – partnerių iniciatyvas komentavo  VDU ŽŪA vadovė, atkreipianti dėmesį, kad mokslo ir verslo partnerystė šioje aukštojoje mokykloje kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir parodų eksponatai. A.  Miceikienės pastebėjimu, agrosektoriui yra iškelti labai svarbūs uždaviniai, todėl neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra ta sritis, į kurią naujovės veržiasi sparčiausiai.

Padėka mokslui ir žymius prekių ženklus atstovaujančioms agroverslo įmonėms, patikėjusioms Lietuvos ūkininkų sumanumu

Tradicinis ir vienas svarbiausių parodos „Ką pasėsi...“ akcentų – vertingiausių, inovatyviausių, įdomiausių parodos eksponatų dešimtuko rinkimai.

Organizatorių nuotr.

Ne vienerius metus eksponatų vertinimo komisijos pirmininko pareigas einantis VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akademikas Egidijus Šarauskis pastebi, kad su laiku keitėsi ir patys eksponatai, ir jų vertinimo kriterijai. Šiuo metu vertinamas  gaminio išskirtinumas ir inovatyvumas; poveikis žmogui ir aplinkai; išvaizda, dizainas ir ženklinimas; gauti apdovanojimai nacionalinėse ir užsienio parodose, vartotojų atsiliepimai; rinkos dydis ir plėtros potencialas.

„Didelės sąnaudos, matomos metinėse žemės ūkio produkcijos gamybos suvestinėse, žemdirbiams yra didelis galvosūkis. Todėl pastaraisiais metais vis didesnio dėmesio sulaukia sumaniosios precizinės žemdirbystės technologijos ir jų taikymo galimybės.  Svarbiausias precizinio ūkininkavimo tikslas yra mažinti gamybos išlaidas, optimizuojant trąšų, pesticidų ir herbicidų poreikį.  Taupant visas šias medžiagas ir jų naudojant tiksliai tiek, kiek reikia, ir ten, kur konkrečiai reikia, išlaidos sumažėja iki minimumo, ir tai leidžia žemdirbiams lengviau planuoti biudžetą“, – modernių žemės ūkio mašinų efektyvumą komentavo pašnekovas.

Organizatorių nuotr.

E. Šarauskio teigimu, diegiant sumaniosios inžinerijos sprendimus ir supaprastinant žemės ūkio gamybos procesus, sutaupoma daug brangaus darbo laiko, kurį galima skirti ūkio valdymo operacijoms tobulinti bei lengvinti, t. y. aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų energija gali būti sutelkta tam, kad ūkis taptų išmanesnis ir pelningesnis bei galėtų planuoti plėtrą. Taip išvengiama  stagnacijos, kuomet specialistai atlieka nesudėtingas, antraeiles užduotis,  užuot jas patikėję išmaniosioms technologijoms.

A. Navickas, R. Pranaitienė, R. Petlickaitė, R. Juknevičius, I. Hofmanas. Organizatorių nuotr.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, daugeliui šalies ūkininkų šiandien būtų sunku net įsivaizduoti, kad darbai žemės ūkyje galėtų prasidėti be parodos „Ką pasėsi...“, kasmet simboliškai paskelbiančios pavasarinio darbymečio pradžią.

„Ši paroda – tai galimybė žemdirbiams  susipažinti su inovacijomis, įgyti žinių, dalyvauti diskusijose, užmegzti naujus verslo kontaktus. Šiemet, minint Lietuvos Respublikos Prezidento agronomo, LŪS įkūrėjo ir pirmojo šios organizacijos pirmininko Aleksandro Stulginskio 140-tąsias gimimo metines pristatėme unikalią ekspoziciją. Tai – antikvarinių, bet sumanių entuziastų dėka tebeveikiančių traktorių ekspozicija. Simboliškai siekėme parodyti, kad žemės ūkio pažangą statome ant tvirtų pamatų“, – parodos metu demonstruotų inovacijų ir artefaktų sinergijos efektą komentavo LŪS pirmininkas.

Delegacija. Organizatorių nuotr.

Gerokai vėlesnę, tačiau taip pat praeitį, tiesusią kelią į šiandieną, parodos „Ką pasėsi... 2025“ metu priminė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, 2008–2012 metais žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius, dalyvavęs diskusijoje, kaip ūkiui išlikti inovatyviam, efektyviam ir pelningam  dinamiškoje pokyčių aplinkoje.

„Kertinis mūsų žemės ūkio atspirties taškas buvo 2004-tieji, kuomet Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir ūkininkams atsivėrė galimybės su investicine parama modernizuoti ūkius.  Nuo tada iki šiol mūsų produkcijos derliai išaugo du kartus, o kai kuriose srityse netgi patrigubėjo.  Be inovacijų ir naujų technologijų to tikrai nebūtume pasiekę ir šiandien negalėtume konkuruoti pasaulinėse rinkose. Todėl padėka mokslui ir žymius prekių ženklus atstovaujančioms agroverslo įmonėms, kurios prieš du dešimtmečius patikėjo Lietuvos ūkininkų sumanumu ir augančia jų perkamąja galia“, – inovacijų svarbą šalies žemės ūkiui akcentavo K. Starkevičius.

Paroda „Ką pasėsi... 2025“. Organizatorių nuotr.

Žinios formuoja poreikį ieškoti naujovių

Parodos „Ką pasėsi... 2025“ organizatorių komandai vadovavusi  VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė pastebi, kad ši mokslo institucija yra vieta, kur susitinka technologijos ir gamta.

„Mūsų organizuojamų parodų tikslas – šviesti žemdirbiškąją visuomenę, nes žinios formuoja poreikį eksperimentuoti, ieškoti naujovių. Ekspertai pastebi, kad kuo žmogus yra įgijęs daugiau žinių, tuo svarbiau jam tampa gamybos proceso be atliekų organizavimas, gamtos apsauga“, – modernaus žemės ūkio kūrimo darnoje su gamta svarbą pabrėžė pašnekovė.

Pasak R. Petlickaitės, į šį tikslą ir buvo orientuotas parodos turinys: ekspoziciją sudarė pasaulinių prekės ženklų žemės, miškų ir komunalinio ūkio technika bei įranga, automobiliai, smulkioji sodo ir daržo technika bei įrankiai, sėklos, augalų apsaugos priemonės, trąšos ir kt. Taip pat vyko praktinis eksponatų demonstravimas renginiuose „Dronai – precizinės žemdirbystės įrankis“, „Augalų mitybos poreikio nustatymas skenuojant pasėlius“.

Organizatorių nuotr.

Šviečiamojoje programoje savo sričių ekspertai, mokslininkai ir praktikai, novatoriai ir ūkininkai dalijosi žiniomis, seminarų temoms varijuojant nuo paramos priemonių žemės ūkio sektoriui iki technologinių ir socialinių inovacijų.

„Renginio organizavimo kokybę dar labiau pagerinti galime tik veikdami  kartu su visais, kurie suinteresuoti tokiu renginiu, kurie mato gilesnę prasmę, o ne vien siaurą finansinį dalyvavimo jame interesą. Todėl dar labiau stiprinsime partnerystės ryšius ir toliau stebinsime parodų lankytojus ir dalyvius bei sieksime naujų rekordų“, – reziumavo VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovė, atskleidžianti, kad intensyvus darbas rengiant parodą „Ką pasėsi... 2025“ truko visus metus.

Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2025“  medaliais įvertinti:

Ūkio valdymo ir duomenų analizės platforma „DeLaval Plus“ (pristato UAB „DeLaval“);

Javų kombainas JOHN DEERE S7 850 (pristato UAB „DOJUS agro“);

Traktorius CASE IH FARMALL 120 C (pristato UAB „Dotnuva Baltic“);

Elektrinis šarnyrinis krautuvas GIANT G2700E TELE (pristato AB „East West Agro“);

Ratinis traktorius FENDT 620 (pristato UAB „Ivabaltė“);

Kombainas NEW HOLLAND CR11 (pristato AB „Lytagra“);

Akmenų surinkimo mašina HUSARYA SCS-100 (pristato MB „Obena“);

Antti X-serijos mobili grūdų džiovykla (pristato UAB „Rovaltra“);

Dirvos gerintojas PHYSIOMAX (pristato UAB „Timac AGRO LT“);

Transporterinis grėblys SIP AIR HD 900 T (pristato UAB „Žemtiekimas“).