Vilniečiams besipykstant dėl nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų, "Kauno diena" pasidomėjo, koks tolesnis likimas ištiko sovietinės simbolikos skulptūras, šį pavasarį nuimtas nuo Vytauto Didžiojo tilto.

Gavo 600 eurų

Skydai su sovietiniais herbais ir žvaigždėmis nuo tilto pilonų buvo nukelti kovo mėnesį. Dvylika iš 32 plokščių buvo atiduoti eksponuoti trims muziejams: Kelių muziejui, Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijai "Retromobile" ir Kauno miesto muziejui.

Likę skydai buvo utilizuoti – atiduoti į metalo laužą. Už juos savivaldybės sąskaita padidėjo maždaug 600 eurų. Plokštes parduoti kaip metalo laužą pavasarį pasiūlė tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas. Gautos lėšos iš dalies padengė jų nuėmimo išlaidas.

Prisiminė baudą

Anot savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio, Kaune sovietinio paveldo buvo atsikratyta beveik vienu metu – iškart tik atgavus nepriklausomybę.

"Su Vytauto Didžiojo tiltu tiek užtrukome todėl, kad jis visas, įskaitant ir sovietinės simbolikos detales, buvo įrašytas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Prireikė daug metų, kol žvaigždės buvo pripažintos nebe kultūros paveldo vertybe, ir mes iškart jas nuėmėme", – pasakojo Z.Girčys.

Dabartinis tiltas su sovietine simbolika – žvaigždėmis ir pjautuvais su kūjais, sovietiniu herbu – pastatytas 1948 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sovietinė simbolika iki 2005 m. rekonstrukcijos pridengta.

Pirmieji darbai pradėti, kai vyko kapitalinė tilto rekonstrukcija. Tuomet buvo pakeisti taip pat su sovietine simbolika buvę tilto turėklai. Dalis sunkių, 99 t svėrusių ketaus turėklų atiduoti Grūto parkui, kiti – sunaikinti.

"Iš Kultūros paveldo departamento 2006 m. gavau 100 litų baudą už pakeistas tilto fasado architektūrines vertybes todėl, kad turėklai buvo saugomi kultūros paveldo objektai. Jie buvo sunkūs, iš ketaus, buvo daug sugadintų, sudužusių, kai buvo nuiminėjami. Nuėmus "Kauno tiltai" gavo įsakymą juos saugoti ir saugojo iki šiol, kol gavome raštą, kad jie nebėra kultūros vertybė bei leidome sunaikinti", – pasakojo Z.Girčys.

Sovietinių reliktų neliko

Anot Z.Girčio, sovietinio paveldo – daugiausia skulptūrų, Kaune buvo daug, bet beveik visos nuimtos 1990–1991 m.

"Pirmasis 1990 m. buvo nuimtas Vienybės a. stovėjęs Leninas. Kai tik buvo priimtas tarybos sprendimas, tą pačią dieną nukėlėme, skubiai išardėme pjedestalą, kad ant jo nebūtų vėl ko nors pastatyta. Tuo metu dar nebuvo pasitraukusi sovietų armija, tad galėjo bet kas atsitikti", – prisiminė Z.Girčys.

Pasak jo, po Lenino buvo nuimta skulptūra "Keturi komunarai", stovėjusi Ramybės parke. Ji buvo atiduota Grūto parkui. Vėliau nuo Laisvės al. ir Vytauto pr. kampo nukelta V.Mickevičiaus-Kapsuko statula, F.Džersinskio – iš senosios turgaus aikštės tarp Gertrūdos ir Birštono gatvių. Iš Sąjungos a. pašalintos komjaunuoliams skirto memorialio reljefinės plokštės, kurios taip pat atsidūrė Grūto parke.

"Manau, Kaune nebeturime nieko įdomaus, likusio iš sovietinio laikotarpio istorijos, kas galėtų traukti turistus ar tuo besidominčius žmones", – teigė Z.Girčys.