Netikėta atomazga
Ši pamokanti istorija, sugulusi į ne per seniausiai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskelbtą nuosprendį, įvyko pernykštės balandžio 23-iosios paryčiais Užliedžių seniūnijoje.
Dėl apiplėšimo, pagrobiant didelės vertės turtą, prieš teismą stojęs 24-erių G.R. susipažino su į tėvus pagal amžių jam tikusiu nukentėjusiuoju – vienos bendrovės strateginių projektų vadovu A.Ž., dirbdamas pavežėju. Nepaisant amžiaus skirtumo, jiedu susidraugavo, O G.R. išsipasakojus, kad dešimties metų liko našlaičiu, nes tėvai žuvo eismo įvykyje, A.Ž. ėmė savo jaunąjį pažįstamą globoti. Ir net padėjo įsidarbinti toje pačioje bendrovėje, kurioje dirba.
Greitai juodu pradėjo kartu leisti ir vakarus, nes A.Ž. įsirenginėjo namą, o G.R. jam talkino. Prieš baudžiamojon bylon sugulusius įvykius jie kartu tvarkė statybinį laužą. Ir sutuoktinę į komandiruotę išleidęs A.Ž. po talkos pakvietė G.R. vakarienės.
Tą vakarą jiedu išgėrė po kelis butelius alaus ir G.R. trumpam išvyko, žadėdamas greitai grįžti. Jam grįžus, jau prireikė kviesti policiją.
Skambindamas paryčiais į Bendrąjį pagalbos centrą, A.Ž. teigė tapęs pažįstamo auka. Šis, grasindamas jam peiliu, pasisavino jo santaupas – 15 tūkst. eurų.
Esminį teigiamą poveikį kaltinamojo apiplėšimu elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o skiriami apribojimai ir poveikio priemonės.
Pasidavė pats
Į įvykio vietą atskubėjusiai policijai A.Ž. patvirtino nepajėgęs atsilaikyti prieš pinigų su peiliu rankoje reikalavusį savo svečią, nors dar bandė atremti šio išpuolį miegamojo, kuriame laikė santaupas, durimis. Tačiau, šiam vis tiek įsiveržus, baimindamasis dėl savo gyvybės, pats padavė jam maišelį, kuriame buvo 300 kupiūrų po 50 eurų.
A.Ž. pasakojo ir tai, kad bandė skambinti G.R. telefonu, tačiau šis neatsiliepė. Policijos pareigūnai jam liepė bandyti skambinti dar kartą. Šį kartą G.R. atsiliepė ir teigė esantis Kelmėje. Tačiau pareigūnai nusprendė nedelsiant važiuoti su nukentėjusiuoju į vieną Vilijampolės bendrabutį, kuriame, kaip teigta, plėšikas gyvena.
Ten jo neradus, nukentėjusiajam vėl liepta skambinti savo skriaudikui. Tik dabar jau su šiuo kalbėjo policija. Viskas baigėsi tuo, kad G.R. pažadėjo nedelsiant grįžti su grobiu į nusikaltimo vietą.
Įtariamajam po poros valandų atvykus prie A.Ž. namo, jo ten laukė net du policijos ekipažai, pasislėpę gretimose gatvelėse. Iki to laiko pareigūnai jau buvo išsiaiškinę, kad G.R. yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. Tačiau jis pats tą rytą sėdėjo už savo automobilio „Audi A4“ vairo. Ir netrukus pareigūnai surašė už tai G.R. administracinio nusižengimo protokolą.
Įrašai tapo įkalčiais
Nors minėtame „Audi“ - po krepšiu ant priekinio keleivio sėdynės rastas maišelis su grobiu, kuriame netrūko nė cento, G.R. beveik pusdienį praleido policijoje. Tačiau galiausiai buvo paleistas, paimant jo dokumentus ir įpareigojant niekur neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Pareigūnų sprendimui nesikreipti į teismą dėl G.R. suėmimo įtakos galėjo turėti ir tai, kad, šiam grąžinus grobį, A.Ž. pradėjo keisti parodymus. Esą jam niekas jokiu peiliu negrasino. Jis pats G.R. atidavęs savo santaupas, nusibodus šio priekaištams, kad neatsiskaitė su juo, kaip priklauso, už ankstesnes talkas. Tiesiog buvo įsitikinęs, kad G.R. jo santaupų nepasisavins, o jeigu taip ir padarys, kur jis dings.
Nustatyti, kaip buvo iš tikrųjų, padėjo ne tik visiškas G.R. prisipažinimas, bet ir A.Ž. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašas bei po šio pas jį atskubėjusių policijos patrulių kūno kamerų įrašai.
Ir stojęs prieš teismą G.R. pasakojo, kad įvykdė šį nusikaltimą apsvaigęs nuo kokaino, kurį pavartojo trumpam išvykęs iš A.Ž. namų. O, ai ten grįžo, užstalės šeimininkas pats jį išprovokavo nesibaigiančiais savo pamokslais, kaip reikia gyventi. Todėl jis nusitvėrė peilį, kuriuo jie pjaustė dešrą užkandai, ir liepė pamokslautojui atiduoti visus namie turimus pinigus. Šis dar bandė priešintis, bet netrukus jo reikalavimui pakluso.
Su grobiu, kurį esą ketino paaukoti, G.R. teigė nuvažiavęs tiesiai į Kelmės rajone esančias kapines, kur palaidoti jo tėvai. Ten ir sulaukė A.Ž., žadančio nerašyti policijai jokio pareiškimo, jeigu jis grąžins, ką pagrobė, skambučio. Ir atsiliepęs į jį netrukus bendravo su policijos pareigūnu, kuriam A.Ž. perdavė savo telefoną.
Šį kartą pasisekė
Radus iš A.Ž. pagrobtus 15 tūkst. eurų, trūko tik paties nusikaltimo įrankio. G.R. teigė išmetęs šį į žaliųjų atliekų konteinerį prie kapinių. Netrukus šį peilį su 18 cm geležte ten rado į įvykio vietą pasiųsta viena Kelmės rajono policininkė.
Pripažinęs savo kaltę ir teigdamas, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, G.R. prašė teismo nesiųsti jo už grotų. Žadėjo, jeigu bus paliktas laisvėje, nebevartoti daugiau alkoholio.
Už apiplėšimą, pagrobiant didelės vertės turtą, kuo buvo kaltinamas G.R., Baudžiamasis kodeksas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dešimties metų.
Kaltinimą palaikiusi prokurorė siūlė teismui įkalinti G.R. bent pusmečiui, likusią jam skirtos bausmės dalį atidedant.
Teisėjas Audrius Meilutis pirmiausia pritaikė savo kaltės neneigusio G.R. bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tai leido trečdaliu sumažinti jam grėsusią bausmę. Galiausiai konstatavo, kad G.R. dar nepilnametystėje turėti teistumai už vagystes jau išnykę ir padarytas naujas nusikaltimas yra mažiau pavojingas už tipinį apiplėšimą, be to nukentėjusysis jam atleido ir nepareiškė jokio ieškinio, todėl nusprendė teisiamojo už grotų nesiųsti.
„Esminį teigiamą poveikį kaltinamojo apiplėšimu elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o skiriami apribojimai ir poveikio priemonės“, – teigiama A.Meilučio nuosprendyje G.R., kuriuo jam skirtas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui, ir įpareigojant šį jauną žmogų visą minėtą laiką būti nuo 22 iki 6 val. namuose, tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Naujausi komentarai