Kauno apylinkės teismas paskelbė verdiktą, nepalankų prokurorui – esą jis turi įrodyti, kad turtai, kuriais mėgavosi Velečkos, yra įgyti iš nusikalstamu būdu gautų pinigų.
Prabangūs juvelyriniai dirbiniai, deimantais inkrustuotas „Harry Winston Premier“ rankinis balto aukso laikrodis, trys BMW markės automobiliai, du motociklai, įtarta, buvo pirkti už neteisėtai gautas lėšas. Bendra šių ir kitų pirkinių suma siekia 396 tūkst. litų. Sauliui ir Linai Velečkoms buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įsitikinę, kad Agurkinių vadas brangius papuošalus galėjo įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, todėl siekė juos konfiskuoti valstybės naudai.
Teisme liudiję S. Velečkos, vadinamo Agurku, bendrai sunkiai galėjo pasakyti, kuo tiksliai verčiasi jų bičiulis. Dažniausiai buvo apsiribojama žodžiais: perpardavinėjo automobilius, už palūkanas skolino pinigus. Esą taip Agurkinių gaujos lyderis pelnėsi pragyvenimui.
To, matyt, pakako patenkinti pomėgį brangiems daikčiukams. Ne tik pats Agurkas, bet ir jo artimiausi sėbrai rengėsi išskirtinai garsių prekės ženklų drabužiais, važinėjo ne vidurinei klasei skirtais automobiliais.
Galiausiai teisme liudijo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistė. Jai teko garbė vertinti L.Velečkienės ir S.Velečkos turto deklaracijas. Išvados buvo teikiamos už 10 paskutinių sutuoktinių gyvenimo metų. Pasak specialistės, nuo 2001 metų nebuvo tokio periodo, kad šeima būtų turėjusi pakankamai pajamų. Tiksliau – sutuoktinių išlaidos gerokai viršijo pajamas.
VMI duomenimis, per 2001-2011 metų laikotarpį S.Velečkos išlaidos viršijo beveik 560 tūkst. litų. Agurko žmonos išlaidos viršijo 220 tūkst.litų. Kadangi sutuoktiniams toks pinigų trūkumas nesutrukdė įsigyti trijų BMW markės automobilių, dviejų motociklų ir prabangių juvelyrinių papuošalų, tyrėjai šiuos turtus laiko įsigytus už neteisėtas gautas pajamas, o tai vadinama neteisėtu praturtėjimu.
Tačiau surinktų duomenų byloje nepakako įrodyti, kad teisėsaugos areštuotas turtas yra įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis. Teismas pabrėžė, kad ne kaltinamųjų reikalas įrodinėti, o prokuroro rūpestis yra įrodyti, kad teisiami žmonės pinigus uždirbo nusikalstamu būdu.
Tokį išaiškinimą pateikė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 15 teisėjų plenarinė sesija išaiškino, kad „savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pagrindas kaltumui nustatyti“.
Naujausi komentarai