Sukrečianti scena

Kai jau rašyta, tragiškai pasibaigusio konflikto tarp 28-erių G. V. ir A. Bajerčiaus, kuris po šio įvykio spėjo sulaukti jau ir 35-ojo gimtadienio, kulminacijos liudytojais tapo transporto priemonių vairuotojai, važiavę vėlų pernykštės liepos 5-osios vakarą Savanorių prospektu ar Kovo 11-osios gatve. Jų sankirtoje tada nuo sužalojimų peiliu mirė jaunas vyras, kurio draugas, ieškodamas pagalbos, stabdė visus automobilius paeiliui. 

Iki šios vietos G. V. atėjo jau sužalotas. Mirtinas konfliktas įvyko Kovo 11-osios gatvės 130a numerį turinčio daugiabučio, kuriame gyveno kaltinamasis žmogžudyste, kieme. 

Liudytojai pasakojo, kad to, kuris blaškėsi, stabdydamas automobilius, draugas iš pradžių stovėjo, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Galiausiai atsigulė. Vieną automobilį jo draugui pavyko sustabdyti ir netrukus atvyko gausios policijos pajėgos bei greitosios medikai. 

Tačiau specialiųjų tarnybų atstovams atgaivinti sukniubusiojo nepavyko. Jo kūne buvo konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad buvo du dūriai. Vienas – į krūtinę, kitas – į kaklą. Pataikyta į miego arteriją.

Kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu

Dėl šio nužudymo prieš teismą stojęs A. Bajerčius kaltinamas tą vakarą viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles bei visuotinai priimtas moralės normas, kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų triukšmavimą, tyčia dūrė peiliu į krūtinės sritį bei kaklą, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų. Baudžiamasis kodeksas už tai numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų.

A. Bajerčius jau vieną kartą teistas – 2018-aisiais už vagystę Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam buvo skyręs ketverių metų laisvės apribojimą.

O po tos kruvinos liepos nakties įvykių A. Bajerčius buvo sulaikytas tik po daugiau kaip pusantros paros. Tiek, anot teisėsaugininkų, truko intensyvios jo paieškos, pabėgus iš nusikaltimo vietos. Kol liepos 7-osios pavakarę Kauno policija sulaikė A. Bajerčių viename Šakių rajono kaime esančioje jam nepriklausančioje sodyboje.

Nuo to laiko A. Bajerčius buvo suimtas.

Grandininė reakcija

Pagarsinus vasarį šios bylos kaltinamąjį aktą, A. Bajerčius iš karto sutiko duoti parodymus. Ir pradėjo juos nuo to, kad nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo velionio artimųjų. Nors tyčia jo nežudė – tik gynėsi.

Pagal A. Bajerčiaus teismui pateiktą to vakaro įvykių versiją, jis buvo labai tvankus, dėl ko buvo neįmanoma užsidaryti langų, o kieme triukšmavo keli neblaivūs asmenys, dėl kurių jo vaikai negalėjo užmigti. Todėl jis išėjo į savo balkoną septintajame aukšte ir paprašė triukšmadarių nusiraminti. Šie, tai išgirdę, pradėjo plūstis. Jis taip pat atsakė jiems keliais keiksmažodžiais. Tada triukšmadariai ėmė grasinti, kad ateis pas jį į namus. Anot A. Bajerčiaus, išsigandęs dėl vaikų saugumo, jis triukšmadariams atsakęs, kad nusileis žemyn pats. Tai padarius, jo laukė siurprizas: vos atidarius laiptinės duris, jam buvo papurkšta į akis kažkokios chemijos. Ir imta grasinti susidorojimu, teigiant, kad jis turi reikalų su gaujos atstovais.

Pavyko išmušti iš vėžių?

„Nieko nemačiau!“ – tokie buvo dažniausi teisiamojo žodžiai jam pasakojant apie tai, kas buvo toliau. Jis teigė bandęs bėgti į šviesą – Savanorių prospekto link, bet už 15-20 metrų buvo sučiuptas ir mėgintas pargriauti. Tačiau susigrūmus pavyko išsisukti iš užpuolusio asmens gniaužtų. O beieškant, kuo būtų galima apsiginti, užčiuoptas darbinių šortų, kuriuos jis paskubomis užsidėjo, išeidamas iš namų, kišenėje buvusį raktų pakabuko dydžio peiliuką, kuriuo jis darbe pjaustydavo kartoną ir atidarinėdavo dėžes, naudodamas jį vietoj atšipusių darbo įrankių. Tačiau ir atlenkęs šį peiliuką, nieko žudyti neketino – tik mojavo juo, norėdamas atbaidyti užpuoliką. Net nematė, kur jam pataikė, tačiau netrukus jis smurtauti liovėsi. „Labai galiuosi – nemaniau, kad taip viskas gali baigtis“, – tikino kaltinamasis nužudymu.

Tačiau po šių lyg ir įtikinančių savo parodymų atsakyti į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos bei nukentėjusiųjų advokatų klausimus A. Bajerčius nelabai sugebėjo arba jo atsakymai nebuvo įtikinantys. O jo klausta, kokią grėsmę jam, esančiam septintojo aukšto balkone, bei jo vaikams, kurie buvo užrakintame bute, esančiame laiptinėje, kurios durys – su kodu, kėlė triukšmaujantys asmenys, ir, kaip jis, tikindamas, kad dėl cheminio poveikio akims nieko nematė, sugebėjo nueiti pas mamą.

Tačiau E. Bajerčiaus advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius kontratakavo, klausdamas savo ginamojo, ar jis turėjo namuose didesnių peilių ar kitų įrankių, kuriais buvo galima sužaloti žmones, už tą peiliuką, kurį panaudojo. Teisiamasis atsakė, kad virtuvėje jų buvo ne vienas. 

Ieškiniai – penkiaženkliai

Pasiteiravus pareikšto kaltinimo dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų nepripažįstančio A. Bajerčiaus, ką jis gali pasakyti apie nukentėjusiųjų jam pareikštus ieškinius, teisiamasis atsakė: „Palieku tai teisingai nuspręsti teismui“.

Nužudytojo mama pareiškė A. Bajerčiui 25 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, anksčiau vadintos moraliniu atlygiu, bei prašo atlyginti sūnaus laidotuvių išlaidas. Velionio seserys ir sutuoktinė prašo priteisti joms po 20 tūkst. eurų.

Iškalbingiausi buvo sutuoktinės, buvusios su nužudytuoju paskutinę jo gyvenim valandą, bet ne pačiu lemtingiausiu momentu, parodymai. Prisiekusi teismui, kad nemeluos ir nieko nenutylės, ji pasakojo, kad tuo metu, kai įvyko tragedija, jos vyrui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris jam buvo išrašytas po to, kai jiems eilinį kartą piktai apsižodžiavus, ji įsižeidusi išsikvietė policiją. Beje, jau antrą kartą. Tačiau nepaisant vyrui išrašyto minėto orderio, ji naktį prieš tragediją nakvojo pas jį, nes skirtis jie nesirengė ir dėl jų barnio nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas.

Policijos vengė abi pusės?

G. V. našlė teismui pasakojo, kad tą lemtingą jos sutuoktiniui penktadienį, ji sulaukė darbe jo skambučio, ar negalėtų važiuoti šiandien pas mamą, nes pas jį atvažiuos nakvoti bendradarbis iš Jonavos, su kuriuo jiems šeštadienį – anksti į darbą. 

G. V. našlė tam neprieštaravusi, tačiau nuvažiavusi tą vakarą pas mamą, gyvenančią netoli tragedijos vietos, vėl sulaukė sutuoktinio skambučio, kad jiedu su draugu atvažiuoja pas ją. Jie atvyko, pasinaudoję pavežėjo paslauga, jau neblaivūs. Buvo išgėrusi ir ji. Į namus kviesti svečių dėl mamos sveikatos nelabai buvo galimybės, todėl buvo nuspręsta pratęsti vakaronę kieme. Tačiau ne prie mamos daugiabučio laiptinės, bet prie garažų, esančių už 15-20 metrų nuo kito daugiabučio.

G. V. našlė prisipažino pasiūliusi šią vietą pati ir, kad gerdami ten alų, jie gal ir per garsiai juokėsi. Tačiau tuo nepatenkintas teisiamasis galėjo iškviesti jiems policiją. Nors vienam iš teisėjų pasiteiravus A. Bajerčiaus, kodėl jis to nepadarė, šis atsakė, kad tokiu atveju jo vaikai būtų neužmigę visą naktį.

Vietoj atsakymo – pareigūnės skambutis

Anot G. V. našlės, maždaug po dešimties minučių, kai jie atėjo prie garažų, pasigirdo agresyviai nusiteikusio vyro iš kažkurio įstiklinto šešto ar septinto aukšto balkono balsas. Jo kalba buvo, kaip ką tik išėjusio „iš zonos“, ir jis grasino, kad tuoj nusileis. Pasak G. V. našlės, jos sutuoktinis atsakė kažką panašaus į „ateik – išsiaiškinsim!“.

Tačiau, kas bus toliau, G. V. našlė teigė nelaukusi. Ir bandė sutuoktinį perkalbėti: „Nereikia tų nesąmonių – žmogus agresyvus. Atsargiai!“. Ir žinodama, kad sutuoktinis turi dujų balionėlį, prieš nuvesdama namo šunį, jam pasakė: „Jeigu tau, ką nors darys, puršk dujas!“. Tai buvo paskutinis jų pokalbis.

Parvedus šunį, ji po kurio laiko bandė sutuoktiniui paskambinti. Tačiau šis neatsakė. Tada ji pati nuėjo prie tos laiptinės, link kurios su draugu ėjo vyras prieš jiems išskirinat. Ten pamatė kraujo balą ir vyro kuprinę. Tačiau pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo, kad jos sutuoktinis sulaužė anam iš balkono nosį. Tada parašiusi jam SMS: „Kur esi? Tavo kuprinė – pas mane. Kodėl ten tiek daug kraujo, o Savanorių prospekte – tiek „mentų?“. Jokio atsakymo nesulaukė. Tačiau po kurio laiko paskambino moteris, prisistačiusi policijos pareigūne, ir paprašė ateiti ten, kur stovi policija. Tik tada ji sužinojo, kas atsitiko, bet negalėjo patikėti, kad po apklotu guli uždengtas jos sutuoktinis.

Vieno radinio mįslė

Nereikia tų nesąmonių – žmogus agresyvus. Atsargiai!

G. V. našlė teigė po šios tragedijos netekusi 18 kilogramų.

Patvirtino ji ir, kad sutuoktinis prieš keletą metų buvo teistas dėl muštynių. Esą prisiėmė kaltę už kitus, kaip jis pats teigė.

A. Bajerčiaus advokatas paprašė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos išsireikalauti pažymas ir dėl G. V. teistumų bei nusižengimų, ir dėl jam išrašytų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių bei, ar buvo pradėta dėl to ikiteisminių tyrimų. Šis prašymas motyvuotas teisės į gynybą užtikrinimu. Be to, pateikiant šį prašymą, teisiamojo advokatas atkreipė dėmesį į ant velionio kaklo buvusią net 70 gramų aukso grandinėlę. „Visi žinome, ką tai reiškia. Bet bandoma pateikti kitaip. O mano ginamasis kaltinamas nužudymu iš chuliganiškų paskatų – esą ėjo į kiemą žudyti žmogaus“, – kontratakavo A. Bajerčiaus advokatas. Ir teismas jo prašymą tenkino, nors G. V. našlė, pasiteiravus jos, ar sutuoktinis priklausė kokiai nors gaujai, atsakė, kad ne – jis buvo paprastas žmogus.

Svarbiausio liudytojo parodymai

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, minėtą pažymą teismas gavo. Ir joje yra visi G. V. biografijos nepuošę jau minėti faktai.

Apklaustas jau šioje byloje kaip liudytojas ir G. V. draugas, su kuriuo jis tada atvažiavo pas sutuoktinę.

Dėl suprantamų priežasčių šio liudytojo parodymai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Nors jis atskleidė, kad atvykus tą vakarą pas G. V., šis jau buvo neblaivus. Po to jie dar abu girtavo „Akropolyje“. Galiausiai prie garažų, esančių ties vienu Kovo 11-osios gatvės daugiaaukščiu, išgėrė dar pora litrų stipraus alaus.

Pasakodamas, kas įvyko po to, šis liudytojas jau buvo linkęs dangstytis savo girtumu, dėl ko ne viską atsimena, bei turimu prastu regėjimu. Ir buvo linkęs akcentuoti, kad jie ėjo su teisiamuoju tik pasikalbėti – dėl jokių muštynių nesitarė. Tačiau pripažino, kad G. V. už teisiąmąjį buvo ir stambesnis, ir stipresnis. Ir netrukus stvėrė teisiąmąjį už sprando. O šiam pavykus išsisukti ir pasileidus bėgti Savanorių prospekto link, G. V. jį nusivijo. Ir po kurio laiko grįžo kruvinas. Taigi, nematęs pačios kulminacijos teigė ir šis liudytojas.

Tačiau iš jo pavyko išpešti, kad jis matė teisamojo turimą kažkokį įrankį su 15 cm geležte. O teismo medicinos ekspertai konstatavo G. V. kūne 5 cm durtines žaizdas, kurios galėjo būti padarytos būtent tokiu peiliuku.

Sunkiausiai buvo per šio liudytojo apklausą išsiaiškinti, ar G. V. panaudojo prieš teisiamąjį dujas. Galiausiai jis pripažino, kad lyg ir jautė kažkokį dujų kvapą, nors anksčiau teigė, kad dujų balionėlis buvo panaudotas.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tarp šios bylos liudytojų yra ir vienas teisiamojo kaimynas, ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad per atidarytą langą tą vakarą girdėjo iškalbingą nepažįstamojo klausimą: „Ar tu žinai kas aš esu?!“

Argumentų paleisti iš suėmimo rasta

Kovo 8-ąją baigiantis A. Bajerčiaus suėmimo pratęsimui, prokurorė Jurgita Patalavičienė siūlė teismui jį pratęsti. Kaltinamojo nužudymu advokatas – skirti švelnesnę kardomają priemonę ar net kelias jų. Šis prašymas grįstas ir tuo, kad teisiamojo darbdavys, tikėdamas juo, nėra iki šiol atleidęs jo iš darbo.

Bylą nagrinėjanti teisėjų Vaidos Baumilės, Gyčio Večersko ir Vaido Vasiliausko kolegija priėmė jau minėtą nutartį paleisti A. Bajerčių iš suėmimo už 10 tūkst. eurų užstatą, kurį sumokės jo tėvas, ir uždedant pusei metų apykoję bei paimant dokumentus.

Ši nutartis buvo grįsta tuo, kad ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais. A. Bajerčius yra suimtas jau aštuonis mėnesius. O byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl jos nagrinėjimas užtruks. Be to, A. Bajerčius turi gyvenamąją vietą ir du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi bei vykdo pareigą juos išlaikyti. Ir tebėra saistomas darbinių santykių. Nenustatyta ir jo ryšių užsienyje.  O visos šios aplinkybės rodo tvirtus socialinius ryšius ir tai, kad kaltinamojo asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.

Artūras Bajerčius/Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Grąžintas už grotų jau kitą dieną

Nors prokurorė ir įsiteko į terminą, per kurį galėjo apskųsti minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, A. Bajerčius kovo 8-ąją buvo paleistas į laisvę jau minėtomis sąlygomis, įpareigojančiomis jį dėvint apykoję būti nustatytoje namų zonoje, iš kurios leista išvykti tik į teismo posėdžius, gydymo įstaigą bei darbą.

Nutartis sušvelninti jam kardomąją priemonę buvo apskųsta tą pačią dieną, kai A. Bajerčius jau atvyko į artimiausią teismo posėdį pats, o ne buvo atvežtas konvojaus pareigūnų.

Apskųsdama nutartį paleisti A. Bajerčių iš suėmimo Apeliaciniam teismui, prokurorė akcentavo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, leidžiančią daryti išvadą, kad nusikaltimų sunkumas ir pobūdis leidžia viešąjį interesą laikyti prioritetu prieš asmens laisvės gerbimą.

Be to, buvo remtasi ir A. Bajerčiaus biografijos faktais, leidžiančiais daryti išvadą, kad nors už smurtinius nusikaltimus jis nėra teistas, tačiau yra pavojingas visuomenei. Turėtas galvoje jo atžvilgiu, dar nesulaukus pilnametystės, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei smurtavimo prieš sutuoktinę faktas, nutraukus tada pradėtą ikiteisminį tyrimą, jiems susitaikius.

Turėdama tai galvoje, prokurorė savo skunde teigė, kad nėra pagrindo išvadai, kad būdamas namuose, vėl kilus konfliktinei situacijai, šį kartą A. Bajerčius ją spręs teisėtu būdu.

Apeliacinio teismo teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio kolegija, susipažinusi su prokurorės skundo argumentais bei išklausiusi A. Bajerčiaus advokato argumentus, kodėl šį skundą reikėtų atmesti, priėmė nutartį, kad Kauno apygardos teismo sprendimas sušvelninti A. Bajerčiui kardomąją priemonę yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

„Nusikaltimų sunkumas gali lemti išvadą ir dėl kitų teisėtų suėmimo pagrindų, tokių kaip viešosios tvarkos apsauga ir teisingumo visuomenėje užtikrinimas, egzistavimą“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje, kuri yra neskundžiama, panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir pratęsti A. Bajerčiaus suėmimą dar trims mėnesiams skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, Kauno policija, vykdydama šią nutartį, sulaikė jau dvi savaites laisvėje buvusį A. Bajerčių jau kitą dieną po jos paskelbimo.