Bumerangas už nematomus namus: jį vejasi ne tik dar viena byla, bet ir senatis

Vieną rašom, kitas - minty

Ši baudžiamoji byla nagrinėta daugiau nei metus. Sutuoktiniai kaltinti dokumentų klastojimu parduodant nekilnojamąjį turtą ir pasinaudojant svajonėmis apie jį užliūliuotų naujakurių naivumu. Teisiamiesiems talkino notarės, kurios tikina nieko neįtarusios apie jų nusikalstamus kėslus. Skaičiuojama, kad vien valstybės biudžetui padaryta žala siekia beveik 50 tūkst. eurų.

Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2020-ųjų kovą – pandemijai dar nepasiekus Lietuvos ir nežinant, kokie neeiliniai išbandymai mūsų laukia. Būtent dėl skelbiamų karantinų ir šio teismo proceso dalyvių ligų jis užsitęsė daugiau kaip penkiolika mėnesių.

O viskas prasidėjo nuo dviejų buvusių ilgamečių verslo partnerių – V.Petraičio ir Almanto Pėstininko sandorio įsigyjant sklypą pakaunėje. Tada ši vietovė dar buvo įvardijama kaip Tirkiliškių kaimas, o šiandien – jau Narsiečių Pabūklų gatvė. V.Petraitis su A.Pėstininku tuo metu lygiomis dalimis valdė bendrovės Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros akcijas. Ir vėliau minėtą sklypą pasidalijo perpus. Jo bendraturtėmis tapo ir šių sutuoktinės.

V.Petraičio sutuoktinė Vilma stojo prieš Kauno apylinkės teismą kartu su vyru. Buvęs šio verslo partneris A.Pėstininkas apklaustas jų teisme liudytoju. Jis tikino nieko apie V.Petraičio planus pasidalijus sklypą nežinojęs. Ir ne kažin ką pamenantis apie įvykius, sugulusius į kolegos bylą. Nors jie ir dirbo tada vienoje agentūroje, tačiau sėdėjo skirtinguose kabinetuose.

„Kauno dienos“ žiniomis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tyrusi galimas V. ir V.Petraičių aferas, yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą ir A.Pėstininko, kuriam taip pat pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, atžvilgiu. Tačiau dėl užsitęsusių ekspertizių jis dar nebaigtas.

Petraičiai kaltės nepripažįsta ir antrina savo advokatams, kad jie turi būti išteisinti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Apklausta visa giminė

Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros klientai – sutuoktinių pora, 2011-ųjų pavasarį iš V. ir V.Petraičių Tirkiliškiuose pirkusi sklypą su nebaigtu įrengti namu, ir šio sandorio liudytoju tapęs vieno iš jų brolis, įsigijęs identišką pirkinį kaimynystėje, tik – iš A.Pėstininko ir šio sutuoktinės, davė teismui kitokius parodymus nei buvęs V.Petraičio verslo partneris.

Kviesti į V. ir V.Petraičių teismą ir šių brolių tėvai bei vieno iš jų sutuoktinės mama, kurie dalijosi tada su savo vaikais ne tik šių džiaugsmu pagaliau radus tai, ko net porą metų ieškojo, bet ir finansinėmis problemomis.

V. ir V.Petraičiai kaltinti panašiu būdu – sudarant sandorius trijose skirtingose Kauno notarų kontorose tik dėl žemės sklypo pirkimų–pardavimų, nuslepiant juose esančius nebaigtus įrengti namus ir taip suklastojus dokumentus bei nuslėpus tikrąsias savo pajamas iš šių sandorių, nesumokėjus į valstybės biudžetą 48,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Teisiamieji jiems pareikšto kaltinimo nepripažino ir įrodinėjo, kad pardavė tik žemės sklypus.

Iškalbinga pradžia

Šios bylos nagrinėjimas prasidėjo nuo kaltinimą joje palaikiusios prokurorės Svetlanos Zabielinienės prašymo nušalinti nuo šio teismo proceso teisiamųjų advokatus – Žilviną Kalinauską ir Haroldą Jušką.

Savo prašymą prokurorė motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog advokatas iš kontoros, kurioje dirba Ž.Kalinauskas ir H.Juška, padėjo teisiamųjų klientams išvengti nemalonumų su Valstybine mokesčių inspekcija, šiai kilus įtarimų dėl aplinkybių, kuriomis jie įsigijo namą Tirkiliškiuose.

Be to, minėtoje advokatų kontoroje dirba ir buvusi FNTT pareigūnė, atlikusi šioje byloje dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Tačiau bylą nagrinėjanti teisėja Tatjana Butkienė konstatavo, kad nepateikta jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių tokį prašymą. Ir jis buvo atmestas. Nors dar tą patį teismo posėdį vieną namą iš V. ir V.Petraičių pirkę sutuoktiniai savo parodymais prokurorės teiginius patvirtino.

Patikėjo gražbylystėmis

Minėtos šeimos, pirkusios 2011 m. pavasarį namą iš V. ir V.Petraičių, galva teismui pasakojo radęs apie jį skelbimą interneto svetainėje aruodas.lt. Ten buvo įdėta ne tik šio namo nuotrauka, bet ir nurodyta jo kaina – 370 tūkst. litų.

Pirmą kartą apžiūrėti galimo pirkinio jis vyko kartu su žmona ir brolio šeima. Šis norėjo įsigyti namą kaimynystėje. O šiuo atveju tokia galimybė buvo. Tada jiems sklypą su sudominusiu namu aprodė skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs V.Petraitis.

Maždaug po poros savaičių apžiūrėti galimo pirkinio į Tirkiliškius jau važiavo ir brolių bei apie tai pasakojusio liudytojo sutuoktinės tėvai. Tik tada juos pasitiko ir namus aprodė jau ne V.Petraitis, o A.Pėstininkas.

Tėvams palaiminus, broliai ir toliau viską darė kartu. Dėl saugumo. Tik pirko nebaigtus statyti namus bei sklypus, kuriuose šie stovėjo, iš skirtingų pardavėjų. Nors abu teisme tikino ir vėliau – jau tęsiant sandorio sąlygas – susitikdavę su jais abiem.

Anot brolių, pardavėjai juos įtikinę, kad parduoti sklypo su nebaigtu įrengti namu nėra galimybės. Iš tikrųjų namai buvo tik su stogu, langais ir lauko durimis. Tačiau be jokių komunikacijų. Todėl pardavėjai siūlė sudaryti tik žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį.

V.Petraičio klientai teigė pervedę už jį į nurodytą banko sąskaitą 30 tūkst. litų. Kad ši sąskaita buvo V.Petraitienės, kurią jie pirmą kartą pamatė pas notarę, išsiaiškino jau ikiteisminį tyrimą pradėję teisėsaugininkai.

Įkalčiai sunaikinti

Anot iš V. ir V.Petraičių oficialiai tik sklypą pirkusių sutuoktinių, likusius 335 tūkst. litų, nuderėjus 5 tūkst., jie sumokėjo pardavėjams grynais. Tačiau apie tai teismui jau galėjo papasakoti tik šeimos galva, vežiojęs likusius pinigus už namą dalimis į pardavėjų kontorą K.Petrausko gatvėje kartu su broliu, kuris buvo sudaręs identišką sandorį jau su A.Pėstininku ir šio sutuoktine.

Pasak brolių, jiems pavyko sutarti su pardavėjais išmokėti likusius pinigus per pusmetį. Ir kiekvieną kartą atvežus dalį sumos, senasis skolos raštelis būdavo suplėšomas bei surašomas naujas – su jau nauja likusios skolos suma, kurią klientas turėjo patvirtinti parašu.

Visiškai atsiskaičius, šių įrodymų nebeliko, nes suplėšytas ir paskutinis toks raštelis. Ir tai teisiamųjų advokatai bandė pateikti kaip argumentą, esą galintį ginčyti kaltinamajame akte nurodytas pinigų sumas.

Be to, V. ir V.Petraičių advokatai buvo linkę daryti sutuoktiniams ir psichologinį spaudimą – ar šie gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad turėjo lėšų įsigyti šį namą? Ir ar jie patys neturėtų būti teisiami kaip bendrininkai – dėl to, kad pateikė Mokesčiui inspekcijai melagingus duomenis?

Pagalbininkų netrūko

Ne juokais išgąsdinusį laišką iš Mokesčių inspekcijos sutuoktiniai gavo 2012-ųjų spalį. Susipažinus su šio turiniu, skubiai skambinta V.Petraičiui. Pasiteiravus šio, ką reiškia iš mokesčių inspektorių gautas klausimynas, namo pardavėjas puolė raminti, kad viską sutvarkys. Ir tikrai padėjo šį klausimyną užpildyti, ramindamas, kad tai daro pasikonsultavęs su savo advokatu.

Panašu, kad, šiam patariant, namo pirkėjui dar teko pasirašyti su V.Petraičiu atbuline – 2009 m. sausio 23-iosios data preliminarią sutartį. Pirminiais duomenimis, dėl namo statybos. Paaiškinti šios sutarties turinį konkrečiau namo pirkėjas teisme nesugebėjo. Tačiau Mokesčių inspekcija, atsakius jai į visus klausimus, jokių pretenzijų nebeturėjo.

Notarė, tvirtinusi V. ir V.Petraičių sandorį su pirkėjais, nuslepiant, kad parduodamas sklypas yra su nebaigtu įrengti namu, iškviesta į teismą teigė, kad jau nieko nepamena. Sutuoktinių teigimu, sandoriui tvirtinti ją pasirinko patys teisiamieji. Galiausiai ši notarė paprašė teismo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šiuos paviešinus, paaiškėjo, kad tada ji tik aiškino tokių sandorių sudarymo tvarką. Tačiau jai buvo užduotas klausimas, ar galima sudaryti sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu? Notarės atsakymas buvo iškalbingas: „Negalima!“ Tačiau čia pat patikslinta, kad nebent tas namas įregistruotas Registrų centre pagal jo užbaigtumo procentą.

Beje, vėliau broliai taip ir padarė. Patarti V.Petraičio ir A.Pėstininko, kuriems dar pusmetį vežiojo dalimis likusius pinigus už pirkinį. Nors šie galėjo tai padaryti patys, bet tada jiems būtų reikėję mokėti į valstybės biudžetą PVM nuo gautų pajamų.

Lenktynės su senatimi

Praėjusį ketvirtadienį V. ir V.Petraičių byloje įvyko baigiamosios kalbos.

Prokurorė V.Petraičiui prašė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui ir tiek pat laiko atimant teisę dirbti nekilnojamojo turto srityje. O V.Petraitienei – pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą taip pat pusantrų metų.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti. Jiems antrino ir patys V. ir V.Petraičiai.

Teismas planuoja skelbti savo sprendimą liepos viduryje. Jeigu šis bus V. ir V.Petraičiams nepalankus, sutuoktiniai galės jį apskųsti. O senatis dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų sueina kitų metų sausį, nes už apysunkį nusikaltimą ji – dvylikos metų.