Jas atskleisti padėjo šiame name, kurį vėliau per eilines išgertuves pasiglemžė ugnis, gyvenusios dvi sesutės – vieno iš teisiamųjų sugyventinės dukros.

Iškalbingi kaltinimai

Dviem tyčinėmis žmogžudystėmis kaltinamų 31-erių Vitalijaus Tereščenko, kuriam tai – jau ketvirta akistata su Temide, ir 38-erių Gintaro Majausko, turinčio vos šešių klasių išsilavinimą, teismas šiandien prasidėjo jų pageidavimų koncertu. Abiems netiko jiems valstybės skirtos advokatės.

Galiausiai abu teisiamieji pareiškė pripažįstantys savo kaltę tik iš dalies. Ir teigė duosiantys parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

Tokią valią jie išreiškė pagarsinus kaltinamąjį aktą – kad tame pačiame Žemųjų Šančių Kanapių gatvės 12a numerį turėjusiame name nužudė du savo sugėrovus.

Pirmąjį – Ričardą P., gyvenusį Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, – 2014-ųjų rugpjūčio 31-ąją. Jam nuo daugybinių smūgių rankomis ir kojomis lūžo kaukolė bei krūtinkaulis. Auka purtyta ir elektrošoku, kurį, jos artimųjų duomenimis, V.Tereščenko buvo pavogęs iš buvusio policininko.

Iš pradžių nužudytojo palaikai buvo paslėpti greta esančiame jau Drobės gatvės garaže. O vėliau, kaimynams pradėjus piktintis dėl deginamų batų bei kitų įkalčių smarvės, užkasti prie namo. Tačiau po kelių dienų iškasti ir, nuvežus prie Nemuno ties Ringuvos gatve, įmesti į upę. Slėpti palaikus teisiamiesiems padėjęs dar vienas asmuo prieš  porą metų mirė.

Kita auka – Audrius P. iš Batniavos buvo nužudytas 2015-ųjų kovo 22-ąją. G.Majauskas kaltinamas šį smaugęs, o V.Tereščenko – smogęs mažiausiai du kartus peiliu į kairiąją krūtinės pusę. Ir šio nužudytojo palaikai buvo užkasti prie namo esančiame garaže, kur išgulėjo iki pernykščio birželio, kai teisiamieji pradėjo duoti parodymus, kuriuose susipainiojo. Tokiu būdu Kauno teisėsaugininkai, aiškinęsi vieną galimą nužudymą – Ričardo P., išsiaiškino ir Audriaus P. dingimo mįslę.

G. Majauskas

Mįslės narpliotos ne vienerius metus

Abi teisiamųjų aukos buvo ieškomos kaip dingusieji be žinios. Ir abiejų jų artimieji, sužinoję, kad pražuvėliai paskutinėmis savo gyvenimo valandomis bendravo su V.Tereščenko, buvo linkę kelti žmogžudystės versijas. Tačiau teisėsaugininkai neskubėjo jais tikėti.

Kaip teisme pasakojo nukentėjusiąja pripažinta Ričardo P. sesuo bei šios vyras, brolis ir svainis netikėtai dingo tuo metu, kai buvo pažadėjęs talkinti jiems sodyboje. Iš pradžių pražuvėlio jie ieškojo patys. Ir išsiaiškino, kad prieš dingstant jis buvo aplankęs du mažamečius savo vaikus, tačiau išėjo iš jų bei sugyventinės, po konflikto su pastarąja trenkdamas durimis.

Išlaužus pražuvėlio buto duris ir konstatavus, kad jis tik trumpam kažkur išėjo, nuspręsta kreiptis į policiją. Tačiau ši net du kartus nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pirmiausiai, po kelių savaičių Nemunui ties Kauno rajone esančiu Paštuvos kaimu išplukdžius Ričardo P. palaikus, dėl jų būklės nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mirties priežasties. Nors tyrėjas, remdamasis ekspertų prielaida, buvo linkęs viską nurašyti esą dingusiojo savižudybei. Nepaisant to, kad jo artimiesiems pavyko prakalbinti buvusią V.Tereščenko sugyventinę. O ši pareiškė, kad yra įsitikinusi, jog pastarasis yra prisidėjęs prie Ričardo P. dingimo. „Jis – pavojingas, yra ir man sulaužęs nosį“, – teigė ši moteris, vėliau suvedusi dingusiojo artimuosius su vyresniąja kito teisiamojo – G.Majausko sugyventinės dukra. Ši 14-metė jai išsipasakojo mačiusi Ričardo P. nužudymą, kuriuo baigėsi eilinė jos mamos iš tuometinio šios sugyventinio G.Majausko užstalė, kurios nuolatiniu svečiu buvo ir Pašilės gatvėje gyvenęs V.Tereščenko. Anot šios liudytojos, nusikaltimą matė ir jos dvejais metais jaunesnė sesuo. Vėliau jos abi davė parodymus ir bylos tyrėjui.

V. Tereščenko

Ieškiniai – penkiaženkliai

Anot Ričardo P. artimųjų, teisėsaugininkai pripažino savo klaidą tik po daugiau kaip dvejų metų, per kuriuos buvo nužudytas ir Audrius P.

Pastarojo motina taip pat teisme teigė, kad sužinojusi iš kaimyno, jog sūnus išvažiavo pas anksčiau jų kaimynystėje Batniavoje gyvenusį V.Tereščenko, taip pat supratusi, kad jis gyvas nebegrįš. Tačiau, paskambinus V.Tereščenko, šis teigė, kad jos sūnus esą pas kitus draugus – Klaipėdoje. Netrukus paskambino ir šie, tikindami sūnaus ieškančią motiną, kad jos atžala esą girtas miega. Beje, panašiai V.Tereščenko elgėsi ir su Ričardo P. artimaisiais, net siūlydamasis šiems padėti jo ieškoti.

„Nuo tos daugiau kaip dvejus metus trukusios įtampos susirgau depresija“, – grindė savo 30 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems Audriaus P. motina, prisimindama ir maždaug už mėnesio po sūnaus dingimo sulauktą naktinį skambutį. „Mama gelbėk!“ – šnabždėjo verkdamas skambinusysis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo aukų ieškantis vadinamasis telefoninis sukčius.

Ričardo P. sesuo prašo iš teisiamųjų 40 tūkst. eurų moralinio atlygio. „Mes padedame auginti brolio vaikus – reikia juos išleisti į mokslus ir padaryti žmonėmis“, – teigė teisme ši nukentėjusioji. Apie 8 tūkst. eurų ieškinį, anot ios, teisiamiesiems yra pareiškusi ir „Sodra“, suskaičiavusi visas nužudyto brolio vaikams, kuriems – tik penkeri bei aštuoneri, jau išmokėtas našlaičių pašalpas.

G.Majauskui ir V.Tereščenko gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.