Etikos sargai, prašydami pateikti informacijos apie galimas įtariamųjų iniciatyvas įstatymų leidyboje, birželio pradžioje kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą.

VTEK trečiadienį vertino gautą informaciją ir nusprendė kreiptis dėl papildomos informacijos, BNS informavo komisijos atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

„Šiuo metu aiškinamės, ar jie teikė teisėkūros siūlymus, ar buvo kviesti dalyvauti komiteto posėdžiuose, tuomet tos gautos informacijos pagrindu komisija spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galbūt pažeistų Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų“, – sakė VTEK atstovė spaudai.

Jos teigimu, kol kas negalima pasakyti, ar V. Sutkus ir M. Zalatorius turėjo registruotis lobistais.

„Į šį klausimą komisija galės atsakyti tokiu atveju, jeigu būtų atliktas tyrimas ir konstatuota, kad konkrečiu atveju buvo tam tikri Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimai“, – teigė E. Ivanauskaitė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus, birželio pradžioje komentuodamas šią korupcijos bylą, teigė, kad V. Sutkus ir M. Zalatorius kaip asociacijų vadovai galėjo nesiregistruoti lobistais, tačiau tai įvardino kaip spragą.

„Pagal Lobizmo įstatymą, asocijuotos verslo struktūros gali lobizmo veikla užsiimti nesiregistravusios kaip lobistai ir nevykdydamos veiklos deklaravimo taip, kaip privalo registruoti lobistai“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Bartkus.

„Tai, beje, yra viena iš spragų“, – teigė jis.

Teisėsauga šiuo metu atlieka plataus masto ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, šioje byloje buvęs sulaikytas V. Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

V. Sutkus įtarimus neigia.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdyta lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams.