Už saugų euro įvedimą atsakingi pareigūnai neabejoja, kad  nusikaltėliai taip pat rengiasi šiam istoriniam momentui, todėl bandoma nuspėti sukčių taktiką bei planus. Kai kurie teisėsaugininkų spėjimai jau pasitvirtino.

Pirmoji kregždė

"Mes jau mąstome kaip nusikaltėliai", – sakė laikinai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui vadovaujantis Donatas Karalukas, turėdamas galvoje pastangas užbėgti už akių išradingumo nestokojantiems sukčiams.

Kol kas Kaune išsipildė tik viena jo ir kolegų prognozė, kad įvairių valstybinių institucijų pareigūnais apsimetę sukčiai pradės įkyriai belstis į nusižiūrėtų aukų namų duris.

Viena kaunietė sulaukė telefoninio perspėjimo iš "banko darbuotojo" – kad būtų namuose, nes ateis jų atstovas surašyti jos turimų pinigų kupiūrų numerius. Esą ši procedūra susijusi su artėjančiu euro įvedimu. Ji būtina, norint išvengti nesklandumų, kai ateis pinigų keitimo metas.

Patikli moteris užkibo ir ant šio, ir ant kito sukčių kabliuko – jų siųstam asmeniui paprašius atnešti asmens dokumentą, svečias paspruko su visomis šeimininkės santaupomis.

Užsišoko ant "kolegės"

"Nukentėjusiųjų nuo "mokesčių inspektorių", atėjusių neva baudos už laiku nepateiktą turimų pinigų deklaraciją, dar neturime," – apie kitus spąstus pasakojo D.Karalukas. Šių metų pradžioje plačiai nuskambėjusį atvejis, kai sukčiai paskambino tikrai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai.

Būtent jai imta kurpti pasaką, kad tokia deklaracija, kurioje būtina nurodyti turimos valiutos nominalus ir kupiūras, susijusi su būsimu euro įvedimu.

Tačiau nusižiūrėtajai potencialiai aukai nesutrikus, pirmas telefoną išjungė į jos priešpriešinius klausimus nesugebėjęs atsakyti sukčius. Savo monologą jis buvo pradėjęs nuo pasipiktinimo, kad kurjeriui nepavyksta rasti moters namuose.

Prisiminus panašų atvejį  apie po klientų namus kalėdojančius "bankininkus", galima spėti: ir  "pareigūno" atsiųstas kurjeris taip pat turėjo išeiti ne tuščiomis. Jis būtų paprašęs ne tik parodyti turimus pinigus, bet ir susimokėti baudą.

Dirba ne po vieną

Policijos departamento pareigūnai linkę akcentuoti ne tik jau klasikiniais tapusius atvejus, bet ir pavojus, susijusius su elektronine bankininkyste.

Vienas naujausių pavyzdžių – ant sukčiaus meškerės užkibusios 69-erių metų kaunietės istorija.

Vidurdienį jai paskambino policijos pareigūnu prisistatęs nepažįstamasis. "Sulaikėme sukčių grupę, kuri per jūsų banko sąskaitą plovė pinigus – pareiškė tariamas pareigūnas. – Kaip jums elgtis, toliau papasakos netrukus paskambinęs banko darbuotojas".

Šio instrukcija baigėsi tuo, kad moteris turėjo jam padiktuoti savo elektroninės bankininkystės slaptažodžius.

Po kurio laiko, pati paskambinusi į banko skyrių, moteris sužinojo apie du pervedimus iš savo sąskaitos. Abiem atvejais sukčiai nusirašė po 2 tūkst. litų.

Kaliniai užsižaidė

"Norime įspėti žmones, kad nei banko, nei "Sodros" ar pašto darbuotojai prieš euro įvedimą tikrai nevaikščios po namus, jų turimų pinigų neperskaičiuos ir namuose tikrai nekeis", –  perspėjo D.Karalukas.

Jam pritarė Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai: "Mes nerenkame jokių papildomų mokesčių, susijusių su euro įvedimu. Nereikalaujame pateikti su tuo susijusių deklaracijų. Nereikalaujame ir nesiūlome keisti valiutos. Be to, mūsų specialistai nei mokesčių, nei baudų grynaisiais pinigais nepriima, o kurjeriai pas mokesčių mokėtojus jų surinkti nevažiuoja".

Kas tuo gali užsiimti, įtarimų turi Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žukauskas. Šios prokuratūros valdose – Marijampolės pataisos namai, kurių gyventojai kartu su likimo draugais iš Alytaus tokios pačios įstaigos jau ne vienus metus per atstumą tuština patiklių žmonių sąskaitas ir pinigines, kurpdami telefonu įvairias istorijas.

Nauja taktika

"Kalinių suaktyvėjimo, artėjant euro įvedimui, nepastebėjome, bet jie gana aktyvūs nuolat", – teigė A.Žukauskas.

Anot prokuroro, ikiteisminių tyrimų, susijusių su sukčių skambučiais iš už grotų, nemažėja jau ketveri metai. Keičiasi tik kurpiami scenarijai.

"Pastaruoju metu vėl naudojamas gana paprastas apgaulės būdas, – šviežiausia informacija dalijosi A.Žukauskas, nurodydamas į internetinį skelbimų portalą skelbia.lt kalinių dedamus skelbimus. – Dabar jie "parduoda" žemės ūkio techniką – traktorius ir savaeiges mašinas. Kartais – ir lengvuosius automobilius".

Pirkėjui paskambinus skelbime nurodytu telefonu, jo paprašoma avanso. O šį pervedus, pardavėjas dingsta su visa preke.

"Šitokiu būdu išviliojamos sumos ne tokios didelės, kaip tais atvejais, kai prisistatoma pareigūnais, – dalijosi pastebėjimais prokuroras. – Reikalaujamų avansų dydis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. "Pareigūnai" sugeba išvilioti ir 50 tūkst."

Perspėjimas mėgstantiesiems rizikuoti

Neatmetama versija, kad kaliniai naudojasi tuo, jog prieš euro įvedimą kai kurie žmonės puolė iš kojinių tuštinti santaupas.

Ir šiuo atveju kai kuriems sukaupusiems ne mažus turtus parankiau santaupas paversti paklausiais daiktais, negu "apsišviesti" keičiant  bankuose į eurus.

Į vieną iš laikinai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui vadovaujančio D.Karaluko perspėjimą turėtų įsiklausyti ir pastarieji. "Nesusigundykite siūlymais išsikeisti litus į eurus neva geresniu kursu negu banke, pašte ar kredito unijose. Geresnis kursas, nei nustatė valstybė ir kuriuo litus į eurus nuo sausio 1-osios nemokamai keis minėtos institucijos, šiuo metu Lietuvoje neįmanomas", – tvirtino pareigūnas.

Patikėjusieji ne juo, o sukčiais, galimai siūlysiančiais tokias paslaugas turguje ar tiesiog gatvėje, rizikuoja parsinešti namo padirbtus eurų banknotus.

Klastotės jau pasirodė

Padirbtų eurų, anot ekonominės policijos pareigūnų, perskaičiuojant inkasatorių maišelių turinius. Juos bandoma išsikeisti ir valiutų keityklose.

Šį pavasarį Lietuvoje buvo užfiksuotas suklastotų 100 eurų banknotų antplūdis. Jais buvo atsiskaitoma superkant iš gyventojų aukso dirbinius.

Tokie atvejai užregistruoti Klaipėdoje, Marijampolėje, Druskininkuose, Alytuje. Nors, sulaikius įtariamuosius, paaiškėjo, kad jie – kauniečiai.

Pastaruoju metu tokių pranešimų policijos suvestinėse nebėra. Tačiau neatmetant galimybės, kad įkliuvo ne visi įtariamieji, jie bet kuriuo metu vėl gali pasirodyti.

Vienam kauniečiui netikri 100 eurų banknotai įbrukti už mikroautobusą. Šį jis pardavinėjo internetu. Sukčiai dar nerasti, bet transporto priemonė aptikta Lenkijoje.

Atskirti sugebės ne visi

Su Lenkija susijęs ir nesenas incidentas viename naktiniame Kauno klube. Jo svečiai lenkai  bandė atsiskaityti padirbtomis eurų šimtinėmis. Pas įtariamuosius rasta apie tūkstantį netikrų eurų.

Teigiama, kad šios klastotės – gan aukštos kokybės. Žmogui, nedažnai čiupinėjančiam tikrą euro kupiūrą, sunku plika akimi atskirti ją nuo originalo. Nors pagal kelis požymius įmanoma.

Pirmiausia, gana nekokybiškas blizgusis klastotės lipdukas. Antra, klastočių popierius – prastesnis. Tikri eurai, kurių gamybai naudojamas specialus į sviestinį panašus popierius, sušlapę nekeičia savybių. Ir trečia, skiriasi tikrų ir padirbtų eurų atspalviai. Klastotės – ryškesnės už originalą.

Spąstų gali būti ir daugiau

"Siūlydami keisti litus į eurus, sukčiai gali vilioti akcijomis bei nuolaidomis", – linkęs perspėti D.Karalukas.

Neatmetama prielaida, kad ir dabar jie bandys pasinaudoti šia didžiąja daugelio silpnybe, nes tai sėkmingai jau išbandė pranešdami nusižiūrėtosioms aukoms neva apie jų laimėjimus įvairiose loterijose.

Jau paskelbta, kad oficialus keitimo kursas – 3,45280 lito už eurą. "Ir tikrai senjorams, neįgaliesiems ar bedarbiams šis kursas nebus 3,20 lito, kad ir kaip gražiai sukčiai suoktų", – perspėjo D.Karalukas.

Dar vienas triukas, kurio sukčiai gali imtis – tai Lietuvos banko, neseniai išsiuntinėjusio mobiliųjų telefonų savininkams pranešimus apie tai, kaip ir kur litai bus keičiami į eurus, taktikos, informuojant visuomenę, perėmimas.

Sukčiai taip pat gali išsiuntinėti savus panašius pranešimus, kurie ne vieną gali suklaidinti. "Todėl gavus bet kokią su euro įvedimu susijusią SMS, ją reikia vertinti tik kaip informaciją ir neskubėti pulti vykdyti nurodymų," – dar kartą perspėja D.Karalukas.

Grėsmių sąrašas nemažas

Vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį skirtingos institucijos įpareigotos rūpintis grėsmėmis, kurios prognozuojamos įvedant eurą.

O šių grėsmių spektras – nuo ginkluotų eurus gabenančių inkasatorių užpuolimų iki pinigų plovimo, pasinaudojant natūraliai kilusia ar dirbtinai sukelta sumaištimi, ar net kibernetinių atakų.

Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pavesta rūpintis nešvarių pinigų legalizavimo prevencija.

Anot šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Atitikties skyriaus viršininko Viliaus Plečkaičio, jau išsiuntinėtos rekomendacijos bankams bei pašto skyriams, kaip elgtis, jeigu įtartinai atrodantis asmuo norėtų pasikeisti į eurus didelę litų sumą. Nuo pavasario šių įstaigų darbuotojams rengiami ir mokymai.

Rekomendavo nuleisti kartelę

"Dabar, remiantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais, būtina identifikuoti tik tą klientą, kuris perka už 6 tūkst. ar daugiau eurų, – pasakojo V.Plečkaitis. – Nuo sausio 1-osios rekomendavome bankams šią kartelę nuleisti iki 10 tūkst. litų, t.y. keičiant didesnę už šią sumą į eurus, pasidaryti tokio asmens dokumento kopiją."

Tačiau, pasak V.Plečkaičio, kai kurie bankai jau dabar tai daro, klientui keičiant vos vieną litą. Ir ketina taip pat elgtis ir po Naujųjų, kai litai į eurus bus pradėti keisti nemokamai.

"Jeigu bus akivaizdu, kad klientas negali disponuoti atsinešta pinigų suma, paklausti jo, iš kur tokie pinigai, galės ir pašto darbuotojai, – perspėjo V.Plečkaitis. – Nors pašto skyriuose incidentų turėtų būti mažiau, nes juose vienas asmuo galės už litus gauti ne daugiau tūkstantį eurų. Tačiau, kilus įtarimui, ir jo duomenys bus perduoti teisėsaugai, nors pašto darbuotojai šiam klientui jo pageidaujamą eurų sumą ir išmokės."

Konsultuotasi ir su kaimynais

Anot V.Plečkaičio, jų tarnyba domėjosi, su kokiomis problemomis, įvedant eurą, susidūrė kolegos Latvijoje bei Estijoje.

"Nors mes grėsmių, kurių, įvedant eurą, tikėjosi kolegos, sąrašų nematėme, šie prasitarė, kad neatmetė panašių scenarijų, kaip ir mes. Tačiau pas juos viskas praėjo be didesnių incidentų", – pasakojo V.Plečkaitis.

"Geriau rengtis karui, kad būtų taika," – įsitikinęs ir laikinai Kauno ekonominei policijai vadovaujantis D.Karalukas.

Komentaras

Gintautas Muznikas

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas

Sklando kalbos, kad prieš įvedant eurą gyventojai skuba legalizuoti turimus pinigus, įsigydami nekilnojamąjo ar kitoko turto ir tokiu būdu siekdami išvengti mokesčių. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia valiuta cirkuliuoja šalyje, mes nuolat vykdome gyventojų turto ir pajamų rizikos analizę, siekdami nustatyti asmenis, kurių išlaidos galimai neatitinka gaunamų pajamų. Todėl mėginantieji tokiu būdu legalizuoti turimus pinigus, mokesčių administratoriaus dėmesio neišvengs.

Vykdydami įtariamųjų stebėseną ir kontrolę, mes visada vertiname, ar asmens pajamos yra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Jei kyla abejonių, ar turtas neįgytas iš pajamų, gautų galimai vykdant šešėlinę veiklą, už kurią turėjo būti sumokėti mokesčiai bei deklaruotos pajamos, mokesčių administratorius turi teisę nurodyti įtariamiesiems pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti.

Kilus klausimams dėl mokėtinų mokesčių, prašome kreiptis į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882. O visą aktualią informaciją, susijusią su mokesčiais ir euro įvedimu, galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinėje svetainėje www.vmi.lt/cms/euras-ir-mokesciai.