FNTT: šešėliniai prekeiviai mėsą laikė antisanitarinėmis sąlygomis

Bendradarbiaujant su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento specialistais, įmonės patalpose, prekybos vietoje, automobiliuose bei gyvenamosiose vietose Jonavoje ir Klaipėdoje atliktos kratos.

Pasak FNTT, jų metu paaiškėjo, kad prekyba atvėsinta paukštiena, kiauliena ir mėsos gaminiais vyko nelegaliai, neturint tam reikiamo VMVT leidimo.

Pareigūnai išsiaiškino, kad nuomojamose patalpose iš tiesų veikia ne viena, bet dvi įmonės, užsiimančios tokia pat veikla. Taip pat nustatyta, kad sandėlyje dirbo nelegalus darbuotojas.

Per kratas sandėliavimo patalpose rastas didžiulis kiekis atvėsintos mėsos, bendras jos svoris – per 784 kilogramų. Rastas ir 241 kilogramas įvairių mėsos gaminių, jų kilmės specialistams nustatyti nepavyko. Taip pat aptikta 60 kilogramų sūdytų lašinių bei aštuoni kilogramai skirtingų rūšių prieskonių be ženklinimo etikečių.

Pasak FNTT, mėsa ir jos produktai laikyti netvarkingose ir nešvariose patalpose su pašaliniais daiktais, neužtikrinta reikiama temperatūra.

Patikrinus mėsai vežioti skirtą transporto priemonę, nustatyta daug higienos pažeidimų: ji neturėjo šaldymo įrangos, buvo netvarkinga, mėsa ir jos gaminiai buvo kraunami aukštoje temperatūroje, kartu vežiojami ir pašaliniai daiktai.

Patalpoje, esančioje šaldymo kameroje, greta tinkamo galiojimo mėsos gaminių ir atvėsintos mėsos, laikyta ir 250 kilogramų pasibaigusio galiojimo produktų, jie neva buvo skirti utilizuoti. VMVT nustatė didelę kryžminės taršos tikimybę.

Pareigūnams pradėjus tikrinti apskaitos dokumentus paaiškėjo, kad įmonė per pastaruosius porą metų įsigijo produkcijos už 384 tūkst. eurų, tačiau to niekur nedeklaravo ir tyrėjams pateikė tik mažą dalį produkcijos įsigijimą pagrindžiančių sąskaitų faktūrų.

Rasti ir paimti tikrieji prekių įsigijimo dokumentai, nurodantys kiekius bei tikrąsias mokėjimo sumas, ir šešėlinį produktų įsigijimą įrodančios sąskaitos. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros II baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, įtarimai kol kas niekam nėra pateikti.

Griežčiausia įmanoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.