Apie šį gaisrą Bendrojo pagalbos centro telefonu buvo pranešta apie 4 val. ryto.

Maždaug tokiu laiku atvira liepsna degantį šio namo balkoną pastebėjo anksti į darbą besikeliantys kaimynai.

Jie ir pažadino name miegojusius moterį ir jos pilnametį sūnų.

Name įrengtas dūmų detektorius suveikė, tik atidarius degančio balkono duris. Kadangi iki gaisro pastebėjimo spėjo įtrūkti tik pirmasis jo dvigubo stiklo paketas, dūmai į namo vidų dar nebuvo patekę. Tačiau dūmų detektoriui sureagavus ir į antrojo stiklo įtrūkimą, ugnis jau galėjo būti persimetusi ir į mansardą, kurioje miegojo moteris.

Anot ugniagesių gelbėtojų, užtenka ir poros minučių, kad uždūmintoje patalpoje esantis žmogus prarastų sąmonę. O po to procesas taptų nebekontroliuojamas. 

Namo gyventojams pasisekė ne tik su kaimynais, bet ir dėl to, kad ne per toliausiai – Šančiuose įsikūrusi 2-oji Kauno ugniagesių gelbėtojų komanda. Jos atstovai buvo gaisravietėje jau už penkių minučių po pranešimo apie nelaimę. Iš degančio namo išbėgę motina ir sūnus jau rasti lauke. 

Balkoną siaubianti ugnis buvo lokalizuota per keturias minutes. O liepsnos galutinai sutramdytos per keliolika minučių nuo atvykimo. Tačiau per tą laiką spėjo išdegti medinės balkono grindys, apdegti sienos apšiltinimo medžiaga, apsilydyti  plastikinės balkono durys ir suskilti stiklo paketas.

Iš pradžių realiausia versija atrodė tyčinis padegimas. Tačiau ugniagesiams pasiteiravus degusio namo gyventojų, ar kviesti policiją – galbūt jie ne per seniausiai su kuo nors konfliktavo ar net sulaukė grasinimų, nei motina, nei sūnus tokios iniciatyvos nerodė. 

Atvykus ugniagesių gelbėtojų tyrėjui, šis, atkreipęs dėmesį į vieno balkone kartu su kitomis gėlėmis buvusio vazono būklę, apsistojo ties kita versija – neatsargus žmogaus elgesys. Daroma prielaida, kad gaisrą galėjo sukelti į šiame vazone buvusias medžio drožles patekusi žarija.

Tačiau namo gyventojai nelinkę prisipažinti iš vakaro rūkę balkone. Nors yra akivaizdžių požymių, kad jame buvo rūkoma.