Byla nagrinėta pagal Generalinės prokuratūros, nuteistųjų, jų advokatų bei H.Daktaro sutuoktinės Ramutės Daktarienės kasacinius skundus.

Prieš trejus metus – 2013 metų birželio 14 dieną – Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 1993–2000 metais veikė lyderio H.Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas. Jo dalyviai buvo ginkluoti sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kituose. Nusikalstamą susivienijimą įkūrė ir jam vadovavo H.Daktaras su Egidijumi Abariumi.

E.Abariui yra skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. 

„H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – konstatuojama Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Pritardamas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams, kasacinis teismas pažymėjo, kad H.Daktaras buvo ne kartą teistas, o nusikalstama veikla – jo gyvenimo būdas. Už Rimanto Ganusausko nužudymą jam skirta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, yra teisinga.

Teisėjai mano, kad įkalinimas iki gyvos galvos negali būti laikomas aiškiai per griežta bausme, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų H.Daktaro vidinį išgyvenimą, kritišką požiūrį į padarytus nusikaltimus. Teisėjai atkreipė dėmesį, kad kaunietis nesigailėjo dėl padaryto nužudymo.

„Teismuose H.Daktaras neigė kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo (išskyrus dėl disponavimo suklastotais dokumentais), o tai leidžia daryti išvadą, kad jam yra visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei“, – konstatavo teismas.

LAT atmetė H.Daktaro ir jo gynėjų argumentus, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmė, nesant lygtinio paleidimo galimybės, yra nežmoniška, prieštaraujanti Konstitucijai bei Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai. Teismas įvertino Lietuvos prezidento teikiamas malonės nuteistiesiems instituto specifiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstamą valstybių vertinimo laisvę reglamentuojant laisvės atėmimo iki gyvos galvos sumažinimo galimybes.

Po LAT verdikto iš teismo salės išėjusi H.Daktaro sutuoktinė pasijuto blogai, jai iškviesta greitoji medicinos pagalba.

H.Daktaro ir R.Daktarienės kasacinius skundus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pats H.Daktaras į teismo posėdį nebuvo atvežtas.

Generalinė prokuratūra prašė palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį H.Daktarui, bet skundė dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo išteisinimo ir dėl bausmių kitiems nuteistiesiems. LAT paliko galioti išteisinimą dėl šio verslininko nužudymo – prokuratūros skundas atmestas.

Koncerno „Agora“ prezidentas S.Čiapas nušautas 1996-ųjų balandžio 5-osios rytą Kaune, Sargėnuose, kai verslininko automobilis išvažiavo iš namų. Nusikaltėliai iššovė ne mažiau kaip 55 kartus. Vairuotojas Vincas Varnas buvo sunkiai sužeistas ir netrukus ligoninėje mirė. Kartu vykusi verslininko žmona buvo sužeista.

„Nuteistųjų teisė į teisingą procesą nebuvo pažeista“, – padarė išvadą septynių teisėjų kolegija.

Pirmąsyk už grotų H.Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų.

1996 metų vasario 3 dieną H.Daktaras buvo sulaikytas prevencine tvarka, o balandžio 1 dieną suimtas ir iš įkalinimo įstaigos paleistas 2001 metais, kai atliko bausmę kitoje byloje. Kitą kartą suėmimą H.Daktarui teismas skyrė 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Henytė“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009 metų rugsėjo 4 dieną.