Sutuoktiniai iš Kauno rajono teisiami už tai, kad dėl jų kaltės du jų sūnūs buvo palikti pirmoje klasėje kartoti kurso. Vyresnis – net du kartus. Teisiamieji neleido vaikų į mokyklą, nors gyveno iš pašalpų, gaunamų už juos. Tačiau tai – tik dalis šios skandalingos istorijos.

Prostitucijos šešėlis

Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad pašalpos buvo ne vienintelis šių keistuolių pragyvenimo šaltinis. Šeimos galva dar kaltinamas sąvadavimu, turint tikslą gauti turtinės naudos. Internete aptikta jo įdėtų skelbimų apie sutuoktinės teikiamas seksualines paslaugas. Įtariamieji net nesimaskavo.

Ši istorija iškilo viešumon dėka pedagogų, kurie pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad du broliai visiškai nelanko mokyklos.

Šiandien šie berniukai, kaip ir jų jaunesnė sesutė, kuri, kaip paaiškėjo, nebuvo leidžiama ir į vaikų darželį, jau iš tėvų paimti. Pastarieji linkę teigti, kad neleido vaikų nei į mokyklą, nei į darželį, nes namuose – saugiau. 

Sutriko vystymasis

Mažamečius tyrę psichiatrai bei psichologai nustatė, kad dėl to, jog tėvai laikė juos uždarytus namuose, izoliuodami nuo bendraamžių, sutriko normalus šių vaikų vystymasis. Dėl to jų tėvams pareikšti kaltinimai ne tik piktnaudžiavimu savo teisėmis ir pareigomis, bet ir žmogaus veiksmų laisvės suvaržymu.

Be to, sutuoktiniai kaltinami ir kurstę savo vaikus prieš globėją. Kadangi iš pradžių mažamečių tėvams dar buvo leista bendrauti su jais telefonu, vaikų gimdytojai, skambindami savo atžaloms, kurstė juos ir toliau neiti į mokyklą, neklausyti globėjos, tyčia gadinti pastarosios turtą.

Kaltinamuosius tyrę specialistai konstatavo, kad jie neturi psichikos sutikimų. Iki šiol nė vienas iš jų nebuvo teistas.

Pareikštų kaltinimų teisiamieji nepripažįsta.

Grėsmingas grasinimas

Mažamečių tėvas dar kaltinamas grasinęs socialinei darbuotojai, rengusiai vaikų paėmimą iš šeimos. Jis teigė, kad jeigu tai bus padaryta, aukų gali būti dar daugiau negu skandalingojoje Garliavos istorijoje.

Kadangi byla susijusi su vaikų teisėmis į privatumą, ji nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose. Kaltinamieji juose dalyvauja nuotoliniu būdu, nes vienas iš jų dėl fizinės negalios negali atvykti į teismą. Naudojant vaizdo konferencijų įrangą, jie bendrauja su kitais proceso dalyviais iš savo namų, į kuriuos atvyksta ir teisiamųjų advokatas.

Anot Kauno apylinkės teismo atstovės Monikos Pakulnytės, tokia įranga jų teismo posėdžiuose naudojama jau septynis mėnesius. Be minėtų sutuoktinių bylos, ji naudojama nagrinėjant dar aštuonias bylas.