Pareigūnai demaskavo kaunietį, kurio neteisėtų valiutos keitimo operacijų apyvarta per pusantrų metų siekė daugiau nei 200 mln. litų. Dauguma jo klientų – prekiautojai iš Kauno automobilių turgaus, kurių pinigų kilmė taip pat kelia įtarimų.

Rado juodąją buhalteriją

Per kratą vieno iš trijų įtariamųjų – 52-ejų metų Gintaro Čiočio namuose pakaunėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai rado kelis sąsiuvinius su juodąja šio šešėlinio verslo buhalterija.

Juose įtariamasis kruopščiai fiksavo, kada, kiek ir kam atliko neteisėtų valiutos keitimo operacijų.

"Yra ką paskaityti", – užsiminė vienas su pradėtu ikiteisminiu tyrimu susijęs pareigūnas.

"Kauno dienos" šaltinių duomenimis, G.Čiočio klientų ratą sudarė keli šimtai asmenų. Daugumos jų verslas nėra skaidrus – jie įtariami neteisėtai prekiavę Kauno automobilių turguje. Į G.Čiočį automobilių prekeiviai kreipdavosi, nes komerciniuose bankuose galėjo kilti įtarimų dėl pinigų kilmės.

Banko pėdsakas

Dauguma G.Čiočio klientų buvo nuolatiniai. Dalis jų – Lietuvos šešėlinio verslo atstovai, skambindavę įtariamajam prieš eilinę išvyką į užsienį, iš kurios parsigabendavo naujas partijas naudotų automobilių. Kiti – automobilių prekeiviai iš Rytų valstybių, kuriems G.Čiočys, kaip įtariama, iškeisdavo stambias pinigų sumas.

Neturėdamas išduoto leidimo verstis tokia veikla, jis naudojosi savo pažintimis viename vadinamųjų skandinaviškų Lietuvos bankų. Per šiuos pažįstamus G.Čiočiui pavykdavo pakeisti valiutą palankesniu kursu. Iš to finansinės naudos turėjo ir jis pats.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino, per pastaruosius pusantrų metų viename komerciniame banke šis įtariamasis atliko apie pusantro tūkstančio fiksuotų valiutos keitimo operacijų, kurių bendra apyvarta – 232 mln. litų. Yra duomenų, kad panašias operacijas jis šiame banke atliko ir 2011–2012 m.

Tikrina ir keityklas

Įtariama, kad G.Čiočys savo nusikaltamoms schemoms pasinaudojo ir dar vieno banko, turinčio valiutos keityklas Laisvės al. bei Savanorių pr., darbuotojais. Pastarieji naudojosi  įtariamojo pažintimis – užsakydavo pas jį reikiamą kiekį Norvegijos kronų ar Šveicarijos frankų palankesniu kursu.

Jeigu paaiškės, kad šie sandėriai neužfiksuoti keityklų finansinėje apskaitoje, bankui ir keityklų darbuotojams gresia nemalonumai.

Aptikta slėptuvė?

Be G.Čiočio, įtarimai pareikšti dar dviem asmenims. Jie neteisėtų operacijų nevykdė, tačiau turima duomenų, kad jas finansavo.

Per kratą vieno įtariamųjų banko saugyklose išsinuomotame seife rasta 162 tūkst. eurų ir 98 tūkst. litų.

Šių pinigų šeimininkas bandė pareigūnus įtikinti, kad šią sumą jis uždirbo 2000–2006 m. pardavęs nekilnojamojo turto.

Kaip įrodymą pateikė ir dvi pirkimo-pardavimo sutartis.

Tačiau jo prašymas grąžinti seife rastus pinigus kol kas atmestas. Įtariamojo turtų kilmę dar turi patikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pirminiais duomenimis, šis įtariamasis oficialiai gauna tik minimalias mėnesines pajamas.

Teismas suimti neleido

G.Čiočys oficialiai dirba vadybininku vienoje bendrovėje, susijusioje su prekybos naudotais automobiliais aikštele, esančia ties Gariūnų turgaviete.

Nė vienas iš trijų įtariamųjų iki šiol į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.

Sulaikytas dviem paroms buvo tik G.Čiočys. Buvo kreiptasi į teismą ir dėl jo suėmimo, tačiau prokurorų prašymas nebuvo patenkintas.

"Kauno diena" jau rašė, kad mūsų politikai, atsižvelgdami į priekaištus, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal suimtų ir laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių, ne per seniausiai rekomendavo teismams keisti lig šiol vyravusias kardomųjų priemonių ir bausmių skyrimo tradicijas.

Nemalonumai tik prasidėjo

Paleidžiant G.Čiočį, jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kartu apribojant lankymąsi Kauno automobilių turguje ir bendravimą su kitais įtariamaisiais bei buvusiais klientais.

Tuo prasidėję nemalonumai nei įtariamiesiems, nei buvusiems jų klientams nesibaigė. Pastariesiems taip pat gali tekti aiškintis dėl pinigų kilmės.

FNTT bei Kauno apygardos prokurorai jau tikrina, kaip turtus susikrovė, kaip įtariama,  šešėliniu verslu užsiėmę prekeiviai automobiliais ir jų artimieji. Toks pats likimas laukia ir G.Čiočio bei kitų dviejų įtariamųjų ir jų artimųjų.

Neatmetama galimybė, kad ateityje kam nors iš jų gali būti pareikšti įtarimai ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Operacijos Vilniuje ir Kretingoje

Vykdydami pinigų plovimo, kuris, belaukiant euro įvedimo, gali dar labiau suaktyvėti, prevenciją, FNTT pareigūnai šiemet jau demaskavo nelegalų valiutos keitėją, kurio paslaugomis naudojosi Gariūnų turgavietės prekeiviai, bei tokį patį nelegalų "banką" Kretingoje.

Pastarąjį buvo įsteigę trys vienos šeimos nariai. Per kratą minėtoje pačiame Kretingos centre veikusioje nelegalioje valiutos keitykloje, kuria naudojosi Žemaitijos šešėlinio verslo atstovai, buvo rasta įvairios valiutos už daugiau kaip 75 tūkst. litų.

Per kratą pas Gariūnų šešėlinio verslo atstovus, prekiavusius drabužiais, avalyne bei galanterija, aptarnavusį vilnietį buvo rasta daugiau kaip 1 mln. litų įvairia valiuta. Nustatyta, kad didžiąją dalį šios sumos – beveik 759 tūkst. litų jis uždirbo iš neteisėto valiutos keitimo, kuriuo vertėsi nuo 2011 m. Ši pinigų suma teismo, pripažinusio vilnietį kaltu, sprendimu buvo konfiskuota ir perimta valstybės nuosavybėn.