Įžvelgė šališkumą

Ne per seniausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria panaikino beveik metus laikinai Kauno apskrities policijai vadovavusio Elano Jablonsko, šiuo metu užimančio teisingumo viceministro krėslą, įsakymą skirti D.Karalukui griežtą papeikimą už jo padarytą tarnybinį nusižengimą, kuris baigėsi jau minėta sunkiai girgždančia byla.

E.Jablonskas, atsiųstas tada į Kauną, pradėjus šį didelį atgarsį sukėlusį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos vietinėje policijoje, jis skyrė tokią nuobaudą D.Karalukui po tarnybinio Kauno apskrities Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų sukelto skandalo kontekste patikrinimo. Šį atliko buvę jo pavaldiniai iš Policijos departamento Imuniteto valdybos.

D.Karalukas, kuris buvo vieno minėtos valdybos skyriaus viršininku, šį E.Jablonsko įsakymą apskundė. Pirmiausia – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

D.Karalukas prašė, kad teismas jam skirtą nuobaudą panaikintų, nes jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa šio tarnybinio patikrinimo išvada. Motyvuojant, kad ji, kaip ir visa šio patikrinimo medžiaga, yra su slaptumo žyme "Riboto naudojimo". D.Karalukui buvo pateiktas tik išslaptintas šios išvados išrašas su žvalgybinių bylų, kuriose esą nustatyti jo padaryti pažeidimai, numeriais ir pavadinimais. O jis tuo metu neturėjo galimybės prisijungti prie sistemos, kurioje šios bylos matomos, nes buvo nušalintas nuo pareigų. O atsiminti visų šių bylų, – kurių virš dešimt, – neįmanoma. Dėl to jis negalėjo paaiškinti jam inkriminuojamų pažeidimų aplinkybių.

Užkliuvo D.Karalukui ir tai, kad kai kurie analogiški pažeidimai, padaryti kitų pareigūnų, yra traktuojami tik kaip mažareikšmiai, todėl jų atsakomybės klausimas net nebuvo sprendžiamas.

Be to, D.Karalukas buvo įsitikinęs, kad šio patikrinimo išvada yra šališka, nes jį atliko tie patys Imuniteto valdybos pareigūnai, kurie atliko ir kai kuriuos veiksmus jau minėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Neteisėtas: teismas panaikino E.Jablonsko įsakymą skirti D.Karalukui griežtą papeikimą. Vilmanto Raupelio nuotr.

Skundas patenkintas

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) buvo linkęs atsikirsti, kad, skiriant nuobaudą D.Karalukui, remtasi Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu sudarytos darbo grupės, tikrinusios minėtos Kauno apskrities policijos valdybos veiklą, ataskaita, kurioje konstatuoti jos pareigūnų padaryti pažeidimai. O D.Karalukas, esą suprasdamas, kad tarnybinio patikrinimo laikas yra ribotas, nebendradarbiavo su jį atliekančiu pareigūnu ir sąmoningai atsisakė teikti paaiškinimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai D.Karaluko skundą tenkino. Ir minėtą tuomečio Kauno apskrities policijos viršininko įsakymą skirti jam griežtą papeikimą panaikino.

Pagrindiniu teismo argumentu buvo tai, kad ši nuobauda D.Karalukui skirta vadovaujantis neviešais duomenimis. O administracinėse bylose naudoti kaip įrodymus neišslaptintus duomenis draudžiama. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad taip pažeidžiamas teisingo bylos nagrinėjimo principas.

Be to, teismas akcentavo, kad D.Karalukas tuo metu, kai buvo atliekamas šis tarnybinis patikrinimas, dar turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, bet jam buvo pateikta tik tokios formos šio patikrinimo išvada.

Administracinėse bylose draudžiama naudoti kaip įrodymus neišslaptintus duomenis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad taip pažeidžiamas teisingo bylos nagrinėjimo principas.

Nutartis įsiteisėjo

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą Kauno apskrities VPK dar skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skunde teigta, kad D.Karaluko teisė į gynybą esą nebuvo pažeista, nes jam visų minėtų žvalgybinių bylų, kurių numeriai buvo nurodyti, turinys tūrėjo būti žinomas, nes jis vadovavo visiems šiems tyrimams.

Be to, Kauno apskrities VPK skunde buvo akcentuojama, kad tokia teismo pozicija, kokią šis užėmė jų ginče su D.Karaluku, apriboja darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir taikyti už tai sankcijas.

D.Karalukas, prašydamas atmesti šį skundą dėl jam palankaus teismo sprendimo, buvo linkęs remtis ir Kauno apskrities VPK atstovės parodymais teisme, kodėl nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos pažeidimus padariusiems jo pavaldiniams. Anot policijos atstovės, jau buvo suėjusi vienų metų senatis. D.Karaluko nuomone, tokiu atveju ji buvo suėjusi ir dėl jam inkriminuotų pažeidimų. O tokie dvigubi standartai – šiurkštus procedūrinis pažeidimas.

Atmesdama Kauno apskrities VPK skundą jį nagrinėjusi trijų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Šie teismų sprendimai tėra moralinė D.Karaluko pergalė. Palikdamas savo noru tarnybą policijoje, jis jau buvo užsidirbęs valstybinę pareigūno pensiją – turėjo virš 20 metų darbo stažą šioje tarnyboje. Tačiau, anot jo advokato Arnoldo Blaževičiaus, pasirinko sprendimą palikti tarnybą ne dėl to. Tokioje situacijoje, kokioje tuo metu buvo D.Karalukas – paleidus jį iš suėmimo ir tebevykstant nežinia kiek truksiančiam ikiteisminiam tyrimui, iki kurio pabaigos jis buvo nušalintas nuo tarnybos, jis net negalėjo užsiregistruoti  Užimtumo tarnyboje.

Ar D.Karalukas gaus valstybinę policijos pareigūno pensiją ir kada, priklausys nuo jau trečius metus vykstančio ikiteisminio tyrimo baigties. Esant jam nepalankiai baigčiai, vėl laukia teisiniai ginčai.

Užtruko: G.Jasaičio teigimu, jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime šiuo metu atliekami procesiniai veiksmai dėl galutinių duomenų surinkimo prieš pateikiant įtariamiesiems galutinius įtarimus. V. Kopūsto / BNS nuotr.

Pretenzijos nesibaigia

"Kauno diena" rašė, kad pagrindinė šių skandalingų įvykių, 2019-ųjų spalį supurčiusių Kauno apskrities VPK, antrųjų metinių naujiena buvo tai, kad su jais siejamos jau dvi baudžiamosios bylos.

Tiksliau – nuo pagrindinės bylos į atskirą, kaip teigta, siekiant kuo greičiau baigti tyrimą, šią vasarą išskirta jos dalis dėl galimų policijos pareigūnų nusikaltimų. Ir vadovavimą šiam ikiteisminiam tyrimui iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų perėmė jų kolega iš Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento. Nors ikiteisminį tyrimą nuo pagrindinės atskirtoje byloje ir toliau atlieka Policijos departamento Imuniteto valdyba, o likusioje bylos dalyje – Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Prieš porą mėnesių pasiteiravus, kada pareigūnų byla bus perduota teismui, teigta, kad artimiausiu metu. Pernai tikinta, kad šis ikiteisminis tyrimas, kuris dar nebuvo išskirtas į dalis, turėtų būti baigtas iki 2020-ųjų pabaigos. Patikslinant šį teiginį, teisintasi tradiciškai – kad tyrimas toks ilgas dėl didelės jo apimties ir sudėtingumo.

Anot D.Karaluko advokato A.Blaževičiaus, dėl per ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo jau du kartus buvo kreiptasi į teismą. Ne per seniausiai nagrinėjant antrąjį skundą, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Gintaras Jasaitis įsipareigojo kaip galima greičiau jį užbaigti. Tai vienintelė šio skundo pergalė, nes jį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad tyrimas nėra sustojęs. Nors, anot D.Karaluko advokato, iki šiol jo ginamajam yra pareikštas toks pats įtarimas, kaip ir šio ikiteisminio tyrimo pradžioje.

Netikėta mįslė

Beje, minėtas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G.Jasaitis, vadovaujantis į atskirą išskirtos vadinamosios pareigūnų bylos ikiteisminiam tyrimui, buvo Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru tuo metu, kai buvo nužudytas kunigas Ričardas Mikutavičius ir prasidėjo visi su šia byla susiję skandalai.

"Kauno dienai" G.Jasaitis patvirtino, kad iš daugiau kaip 20 įtariamųjų, buvusių pagrindinėje byloje prieš ją padalijant į dvi dalis, jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime liko dvylika įtariamųjų. Tačiau, kiek iš jų – buvę pareigūnai, prokuroras atsakyti negalėjo, nes kai kurie įtariamieji, anksčiau dirbę policijoje, pradėjus šį ikiteisminį tyrimą jau buvo verslo atstovais.

Be to, pagal dažniausiai pareikštus įtarimus – dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo, papirkimo, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimo, aišku, kad šiame sąraše turi būti ir asmenų, galimai papirkinėjusių pareigūnus.

"Kauno dienos" žiniomis, kartu su D.Karaluku, kuris buvo paleistas už 20 tūkst. eurų užstatą, tarp šios bylos įtariamųjų yra ir buvęs jo viršininkas Aurelijus Banys, išėjęs į pensiją dar prieš penkerius metus iki šio skandalo.

Tačiau, G.Jasaičio teigimu, buvusio D.Karaluko pavaldinio – to paties skyriaus vyriausiojo tyrėjo Arūno Mockaus tarp jo kuruojamo ikiteisminio tyrimo įtariamųjų nėra. Nors A.Mockus, kuris tada taip pat buvo nušalintas nuo pareigų iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, "Kauno dienos" žiniomis, taip pat, nelaukęs, kol jis baigsis, išėjo iš tarnybos policijoje. G.Jasaitis nelinkęs atmesti, kad A.Mockus gali būti tarp kitos bylos įtariamųjų.

G.Jasaičio teigimu, jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime šiuo metu atliekami procesiniai veiksmai dėl galutinių duomenų surinkimo prieš pateikiant įtariamiesiems galutinius įtarimus. Taip pat vyksta ir įtariamųjų turto tyrimo procesas, t.y. aiškinamasi, ar jų pajamos atitinka išlaidas. Anot G.Jasaičio, kada ši byla bus perduota teismui, priklausys būtent nuo pastarojo proceso. Viliamasi, kad tai įvyks jau per 2022-ųjų pirmąjį pusmetį.