Kauno teisėjas: su girtais vairuotojais susijusių bylų tik daugėja

Už tokį nusikaltimą vairuotojas, kuriam buvo nustatytas didesnis nei pusantros promilės girtumas, gali būti teismo nubaustas areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, taip pat prarasti teismo sprendimu konfiskuojamą automobilį. Jokie viešieji darbai, laisvės apribojimas, kaip bausmė, negali būti taikomi, bet teismas gali skirti įpareigojimą vairuotojui dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat – atlyginti jo padarytus nuostolius.

Pirmaisiais įstatymo galiojimo metais (2017-aisiais) su girtais vairuotojais susijusių baudžiamųjų bylų teismuose išnagrinėta maždaug 700 mažiau nei pernai. Kai kurie iš tokių bylų „herojų“ dėl to, kad vairavo girti, prieš teismą stojo ir ne po vieną ar du kartus. Vadinasi, išvadų po pirmo karto nepadarė ir toliau važiavo būdami neblaivūs.

Teisės specialistų nuomone, yra riba, kai baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo griežtinimas nedaro įtakos konkrečių nusikaltimų skaičiaus mažėjimui. Tačiau dar sunku spręsti, ar pakankamai griežtos šiuo metu galiojančios įstatymu numatytos bausmės asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami girti. Nepaisant to, kad baudžiamųjų bylų, susijusių su girtais vairuotojais, ir daugėja.

Kokią įstatymų leidėjas numato sankciją, tokią teismas ir vykdo.

Kauno apylinkės teismo teisėjo Audriaus Meilučio teigimu, Kauno teisėjams 2018-aisiais teko aiškintis vidutiniškai po 75 teisiamų girtų vairuotojų situacijas. Pirmais įstatymo galiojimo metais (2017-aisiais) antirekordininkai (kaltinamieji) buvo kauniečiai, o pernai daugiau neblaivių vairuotojų bylų teko nagrinėti sostinės teisėjams.

„Kokią įstatymų leidėjas numato sankciją, tokią teismas ir vykdo“, – Eltos paklaustas, ar skiriamos mėgėjams vairuoti girtiems bausmės yra efektyvios, atsakė teisėjas A. Meilutis, pabrėždamas, kad šios nusikalstamos veikos yra labai latentiškos.

„Taip, esminis dalykas yra tai, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu, kaip matome, tokių bylų daugėja, bet niekas negali pasakyti, kiek daug girtų vairuotojų lieka iš viso neišaiškintų ir piktybiškai ignoruoja įstatymą. Tiesiog važiuoja neblaivūs, pareigūnams į akis nepakliūva, kol kokios avarijos nepadarė ir kažko nesužalojo.

Kalbant apie bausmes, tai baudžiamojoje teisėje iš nusikaltusio galime atimti teisę vairuoti tik nuo vienerių iki trejų metų. Administracinėje atsakomybėje gali būti taikomas penkerių metų terminas. Reikėtų ir baudžiamojoje teisėje numatyti bent penkmetį. Nors oponentai pasakys: ne visada teisės vairavimo atėmimas paveikia kiekvieną važinėti išgėrus mėgstantį žmogų, – tą patį jis daro tos teisės netekęs. Žinoma, kai kam automobilio konfiskacija – finansinis nuostolis, o kai ko tokia bausmė visai nepaveikia. Konfiskuoji, tai žmogus nusiperka kitą automobilį už 100 eurų ir toliau važinėja išgėręs. Žinoma, baudžiamosios priemonės būtinos, reikia parodyti, kad jos egzistuoja, bet ir derėtų labiau šviesti visuomenę“, – įsitikinęs teisėjas.

Anot jo, teismuose, nagrinėjančiuose su vairuotojų girtavimu susijusias bylas, per dvejus metus sukauptų duomenų nepakanka padaryti teisingas išvadas, ar atsakomybės kartelė pakankamai aukšta, ar ne. Tam reikėtų bent penkerių metų. Tačiau jau dabar, teisėjo A. Meilučio teigimu, galima pasigilinti, kokia yra šio baudžiamojo straipsnio sudėtis. Nes iki šiol nėra aišku, vairavimas išgėrus yra tyčinis ar neatsargus nusikaltimas, ir kaip rodo pavyzdžiai, „vairuotojo vengimas pasitikrinti blaivumą – praktiškai jam yra kaip realus būdas išvengti atsakomybės už vairavimą esant girtam.“