Kontrolinis patikrinimas

Galimai įsigijo beveik 250 tonų dyzelino, kurį ketino parduoti, ir jo neįformino oficialiais dokumentais. Tokį degalais prekiaujančios bendrovės žingsnį teisėsauga traktuoja kaip sukčiavimą. Be pagrindinio kaltinimo, aibė smulkesnių pažeidimų, kuriuos teisėsauga vadina kiek švelniau – apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Kauno apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė teismui nagrinėti bylą dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kitų nusikalstamų veikų.

Kaltinimai pareikšti bendrovės "Lanx", valdančios keturias degalines, vadybininkui Gintarui Monkevičiui, kuris atskirais laikotarpiais ėjo ir direktoriaus pareigas.

Viskas prasidėjo, kai galimai turėdama operatyvinės informacijos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bendrovėje atliko kontrolinį patikrinimą. 2013 m. kovą vienoje iš "Lanx" degalinių buvo rasta beveik 2,5 tūkst. litrų dyzelino daugiau, nei nurodyta talpykloje laikomų naftos produktų apskaitos žurnale.

Pasiteisinimas – klaida

"Per patikrinimą buvo išimtas kasos aparatas, kiti dokumentai. Kasos aparatai – atskira tema. Jie buvo pasenę, neaišku, kaip uždėtos plombos. Visi naudojami kasos aparatai turi turėti įteisintą programinę įrangą. "Lanx" naudota kasos aparatų valdymo programa buvo nežinoma ekspertinei įmonei", – tik vieną iš šešėlinės degalų prekybos elementų paaiškino ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Manoma, kad beveik pustrečios tonos degalų neįtraukta į bendrovės naftos produktų apskaitos žurnalus siekiant bendrovės naudai išvengti 679 eurų akcizo mokesčio.

"Kiekviena degalinė turi degalų apskaitos žurnalus. Operatoriai kasdien keičiasi, jie ir pildo tuos žurnalus. Nustatyta daugybė klastojimų. Kas darė tuos klastojimus, taip ir liko neaišku, tačiau tie klastojimai buvo daromi siekiant užmaskuoti daugiau nei 2 tonų dyzelino atkeliavimą, pagal degalinės vadovų paaiškinimą, iš vienos degalinės į kitą", – dėstė prokuroras.

Bendrovės direktorius G.Monkevičius įrodinėjo, kad tai operatoriaus darbo klaida – šis esą dėl neaiškių priežasčių neįrašė minėto kiekio dyzelino į degalinės degalų apskaitos žurnalą. Už šio patikrinimo metu rastus pažeidimus direktorius tuomet buvo nubaustas 3 tūkst. litų bauda.

Atsivėrė voratinklis

Visą patikrinimo medžiagą VMI atidavė Kauno apygardos prokuratūrai. Paaiškėjo, kad VMI patikrinimo rezultatai tik ledkalnio viršūnė klampiame neapskaityto dyzelino vandenyne.

"Gal dėl buhalterės nepatirties jie nesugebėjo buhalterinės apskaitos sutvarkyti taip, kad ji būtų tvarkinga ir graži. Iš tos buhalterinės apskaitos ir visų dokumentų pasimatė, kad per metus ši bendrovė pardavė daug daugiau dyzelino, nei jo nusipirko", – tyrėjų atradimais dalijosi O.Vasiliauskas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai nustatė, kad G.Monkevičius 2013 m. galimai įgijo beveik 250 tonų dyzelino, kurį ketino parduoti, ir jo neįformino oficialiais dokumentais.

Kitaip tariant, tos 250 tonų dyzelino parduotos, nors neįsigytos. Specialistai skaičiuoja, kad už tas tonas nebuvo sumokėtas akcizo mokestis. Įtariama, kad šiuos neapskaitytus degalus pardavus bendrovei priklausančiose keturiose degalinėse, buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės – daugiau kaip 70 tūkst. eurų – akcizo mokesčio.

Kaltinamajame akte išdėstytus dyzelino litrus direktorius skaičiuoja visai kitaip. G.Monkevičius neatmeta galimybės, kad galimai specialistė padarė klaidų. Kartu su bendrovės finansininke analizavę specialistės išvadą rado beveik 200 tūkst. litrų dyzelino neatitikimą. Esą, įvertinus šį neatitikimą, specialistės neįrašytus į apskaitą bendrovės vidinio krovinio važtaraščius, įrašytus bendrovės juodraščius, o ne originalius dokumentus, ir susidarė tyrėjams užkliuvęs 250 tūkst. litrų dyzelino neatitikimas.

Išnaudojami latviai

Šešėlyje skendinčių degalinių direktoriaus pasiteisinimus dabar jau vertins teismas. Prokuroras paraleliai teismui perdavė dar vieną bylą, iš kurios matyti, kaip tie neapskaitytas dyzelinas atsiranda degalinėse.

"Lietuviai šiuo metu pamėgę tokią schemą, kai nusiperka ar kitais būdais įsiformina Latvijos bendrovę. Prisidengdami latviška bendrove, lietuviai iš Lenkijos veža dyzeliną  neva į Latviją", – prokuroras piešė šešėlines degalų upes.

Prokuroras apgailestavo, kad tokios bylos pasibaigia dažniausiai niekuo. Dažniausiai nesurandamas įmonės direktorius lietuvis, o pagaunamas tik latvis vairuotojas su latvišku benzinvežiu. Ir tame benzinvežyje būna dyzelinas, tačiau dokumentuose nurodoma, kad tai yra tepalas.

Prokuroro žodžius iliustruoja teismui perduota byla. Kontrabanda kaltinamas Latvijoje registruotos bendrovės "Labstars" direktorius Algirdas Virbašius. Neatmetama galimybė, kad direktorius pasinaudojo latviu vairuotoju, nieko nenutuokiančiu apie vykdomą nusikalstamą veiką. Latvio vežamas tepalas, Lietuvos ekspertų vertinimu, buvo visai ne tepalas, o dyzelinas.

Suokalbininkai lenkai

Dyzelinas tepalu tampa gana nesunkiai. Dažniausiai ir į taip klampoką dyzeliną būna įpilama tepalo. Visa tai padaroma dar Lenkijoje. Galima tik spėti, kad lenkų ir lietuvių santykiai šiame klampiame šešėlyje ganėtinai geri.

Įpilamas tepalo kiekis dyzelino savybių praktiškai nepakeičia. Tokių degalų įsipylę vairuotojai tik galėtų pastebėti, kad automobilis kiek daugiau dūmina, tačiau iš esmės pačiam automobiliui toks nedideliu tepalo kiekiu skiestas dyzelinas praktiškai nekenkia. Lenkijos ekspertai tokį dyzeliną formina kaip tepalą, o latvis vairuotojas tą tepalą veža į Latviją.

"Spėčiau 100 proc., kad tas neva tepalas iki Latvijos nenukeliauja, o būna parduodamas tokiose degalinėse kaip "Lanx" bendrovės. Tokiu būdu lietuviai daro gana didelį verslą", – svarstė prokuroras.

Jei į Latviją būtų vežamas dyzelinas, tai reikėtų sumokėti akcizo mokestį. Jau nuvežus į Latviją būtų galima susigrąžinti tą akcizą, tačiau tada žlugtų visas verslas. Kadangi vežant tepalą akcizo mokestis netaikomas, tai tas mokestis nusėda bendrininkų kišenėse.

Vien "Lanx" turi keturias degalines. Jei per metus taip parduodama apie 242 tonos degalų, tai vien nesumokėto akcizo mokesčio atiteka maždaug 70 tūkst. eurų. Šios dvi baigtos bylos gana aiškiai iliustruoja schemą, kaip šešėlinio dyzelino upės teka Lietuvos degalinėse.