Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovai kovai su narkomanija siūlo pasitelkti naktinių klubų ir barų vadovus. Nauja prievolė pakaustyta įstatymu – stebėti, kad pasilinksminimo vietose nebūtų vartojami ir platinami narkotikai, o už prievolės nevykdymą grėstų baudos.

Klubai – liūnas?

Narkotikų vartojimas miestų naktiniuose klubuose yra 30 proc. didesnis nei kitose vietose – tokia statistika rėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravusi SRK pirmininkė Darbo partijos narė Dangutė Mikutienė. "Turime duomenų apie klubuose įrengtas atsargines duris, kuriomis naudojamasi platinant narkotikus. Klubų vadovai ir platintojai dirba ranka rankon ir tai – jokia naujiena", – apie narkotikų upes klubuose dėstė D.Mikutienė.

SRK pirmininkė pabrėžė, kad oficialioji statistika gali būti tik ledkalnio viršūnė šiame priklausomybės ir pelno liūne. Sveikatos reikalų komiteto vadovai sako, kad pataisas parengti paskatino situacija, "susidariusi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo naktiniuose klubuose".

"Dažniausiai narkotikai yra vartojami ir platinami tose vietose, kuriose yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Paprastai pasilinksminimų vietų vadovai žino, kas vyksta jų valdomuose baruose, restoranuose, kavinėse ir pan., tačiau užsimerkia prieš šią problemą", – neabejoja D.Mikutienė

Spaus baudomis

Kaip siūloma pataisose, klubų vadovai turės vykdyti jų valdomos prekybos alkoholiniais gėrimais vietos stebėseną, kad joje nebūtų prekiaujama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kad jos nebūtų platinamos ir, žinoma, nebūtų vartojamos. Pastebėję ar įtarę narkotikų vartojimo, platinimo faktą,vadovai privalės nedelsdami pranešti policijai.

Šią įstatymo pataisą pasiūliusi parlamentarė D.Mikutienė ir jos kolega konservatorius Antanas Matulas už tokios prievolės nevykdymą pasilinksminimo vietų vadovus siūlo bausti baudomis nuo 500 iki 2 000 eurų. Seimui priėmus įstatymą, jis įsigaliotų nuo 2016 m. lapkričio 1 d.

"Klubų vadovai privalo žinoti ir būti atsakingi už tai, kas vyksta jiems priklausančiose įstaigose", – įsitikinusi D.Mikutienė. Parlamentarė teigė sulaukianti laiškų, kuriuose aprašomi tragiški nutikimai naktiniuose klubuose. "Viena mergina trumpai paliko savo gėrimą, kai grįžusi vėl jo paragavo, – atsipeikėjo ligoninėje", – pasilinksminimų vietų grėsmes atskleidė Seimo narė.

Prieštaringi vertinimai

Vos paskelbus apie parlamentarų siūlymą, vieša erdvė ėmė ūžti nuo prieštaringų vertinimų. Vieni stojo klubų savininkų ir administracijos pusėn. Esą klubų savininkams teks pasirūpinti narkotesteriais ir tikrinti kiekvieną į klubą įeinantįjį. Kas tada norės lankytis klube, jei norint į jį patekti vos ne tyrimus reikės atlikti? Nejau teks iškrėsti ir kišenes?

"O kas, jei klube įsimesi tabletę nuo galvos skausmo?" Skriejo atsakymai apie vizitus į gydymo įstaigas, išsamius tyrimus ir ironiškas tyrimo išvadas apie tai, kad tabletė nuo galvos skausmo buvo psichotropinių vaistų pagrindu.

Kiti ėmė ploti katučių, kad pagaliau mažiau narkomanų ir narkotikų bus klubuose. Komentaruose internautai ėmė svarstyti ir apie tai, kad uolią apsaugos patikrą vieni priims kaip saugaus buvimo klube garantą, o kiti – kaip žmogaus teisių pažeidimą, nes "jei tiesiog einu į klubą, tai dar nereiškia, kad esu narkomanas".

"Tik gavus savininko sutikimą, yra platinami narkotikai naktiniuose klubuose ir pelnas yra nuo suvartotų narkotikų, o ne nuo parduotų bilietų. Naktiniai klubai ir lankomi tik todėl, kad ten gali atsipalaiduoti iki šaknų. Jeigu juos pradėsite kontroliuoti, tada užsidarys visi naktiniai klubai", – prognozavo vienas portalo kauno.diena.lt komentatorius.

Iškalbinga pozicija

"Kauno dienos" kalbintų klubų atstovai neslėpė esantys priblokšti Seimo narių siūlymo. Esą jie ir taip tikrinami, nuo jų lupami mokesčiai, o čia dar baudos, gresiančios už tai, ką sunku garantuoti. Klubų vadovai tvirtino, kad parlamentarų siūlomą stebėseną jie ir taip vykdo. Šiandien jau vargiai rastum klubą, kuriame nebūtų vaizdo įrašymo technikos.

Tačiau oficialiai patvirtinti savo pozicijos klubų atstovai nesutiko arba viešumo išvengė, pažadėję atsakyti į klausimus raštu, bet pažado netesėję. Neprestižinis kontekstas, pozicijos neužtikrintumas? Galima tik spėlioti.

"Mūsų klube nėra sąlygų narkotikams platinti ir juos vartoti. Apsauga net neįleidžia asmenų, kurie kelia įtarimų. Į klubą neįleidžiami ir per daug apsvaigę nuo alkoholio", – darbo principus dėstė klubo "MOJO Lounge" vadovė Diana Urbonaitė.

Visose viešose įstaigose yra vieta, kurioje nėra vaizdo stebėjimo kamerų – tualetas, tačiau tvirtinama, esą ir ten nėra tokių viešų galimybių daryti, ką nori ir kiek nori. Jei kažkas ilgiau užtrunka tualete, klubo personalas praneša apsaugai. Klube kas 15 minučių valomi tualetai, todėl juose ilgai neužtruksi ir ko nors draudžiamo nenuveiksi.

"Nelabai įsivaizduoju, kaip turės veikti tas įstatymas. Jei asmuo bus apsvaigęs mūsų klube, tai dar reikės įrodyti, kad tas asmuo svaiginosi mūsų klube, o tai įrodyti bus be galo sunku", – svarstė D.Urbonatė.

Duomenys skiriasi

Kauno vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą nubaustas 671 asmuo. "Policija džiaugiasi visais įstatymais, kurie nukreipti kovai su narkotikais", – diplomatiškai pradėjo Kauno policijos viršininko pavaduotojas Darius Pliavga.

Pareigūnas neslėpė neturintis tokių duomenų, kuriais rėmėsi Seimo nariai – apie 30 proc. didesnį narkotikų vartojimą klubuose nei gatvėse. "Mes tikriname klubus, tačiau nustatyti pažeidimai nesusiję su narkotikais. Dažniau klubuose randame asmenų, kurie dėl amžiaus dar neturėtų juose lankytis", – dėstė D.Pliavga.

Pareigūnų duomenimis, narkotinės medžiagos labiau paplitusios gatvėje. Esą klubų savininkai neturėtų būti suinteresuoti narkotikų platinimu, nes tai kenktų ne tik jų reputacijai, bet ir verslo pelningumui. Galų gale ir be šios įstatymo pataisos narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, platinimas yra draudžiamas, o klubų savininkai ir be papildomo įpareigojimo vykdo stebėseną dėl savo pačių interesų.

"Jei turima duomenų apie specialias duris, tai  tokiomis žiniomis reikėtų pasidalyti su pareigūnais", – kalbėjo Kauno policijos viršininko pavaduotojas. D.Pliavga aiškino, kad teritorinių policijos padalinių atstovai buvo įpareigoti pabendrauti su visų klubų savininkais. Esą bendradarbiavimas vyksta, ir klubų savininkai nesuinteresuoti turėti problemų.

Komentaras

Edvardas Šileris

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas

Kiekvienas dalykas, kuris padeda policijai, yra gerai. Ar tai bus stulbinamas efektas? Aš linkęs abejoti. Narkotikai – latentinis reiškinys: jei yra paklausa, tai bus ir pasiūla. Tikroji prevencija yra auklėjimas, švietimas, nevartojimas, nepakantumas tam. Tokia nuostata turėtų būti visos visuomenės. Įpareigojus vieną grupę – barų savininkus – problema neišnyks. Bet jeigu tai pavyktų, labai sveikinčiau.

Manau, kad ir be įstatymo pataisų klubų savininkai stebi klientus. Žiūrėkime į paprastą dalyką, apie kurį nelabai populiaru kalbėti. Iš ko labiausiai pelnosi klubai? Faktas, kad didžiausias pelnas – ne įėjimo mokestis, o gėrimų pardavimas. Jeigu lankytojas vartoja narkotikus, tai jis neperka tame bare alkoholio. Beveik nėra atvejų, kad pats baro savininkas būtų pardavinėjęs ar suinteresuotas, kad būtų parduodami narkotikai. Kas kita festivaliai. Jų organizatorių visai kitas tikslas. Barų savininkų tikslas – pelnas.

Kauno policijos statistika

14 410 000 eurų – už tokią sumą Kauno kriminalistai konfiskavo šių narkotinių medžiagų:

374 kg gryno kokaino,

43 kg amfetamino,

7 kg hašišo,

11 kg kanapių.