Grasino ar pasakė?

V.Krajašas buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pagal policijos pareigūnų aiškinimus, šešios akys matė vyrą kalbant telefonu.

"Nuo pat pirmos akimirkos nesutikau dėl šio nusižengimo dėl labai paprastos priežasties – tą rytą telefoną buvau pamiršęs namie", – rankose laikydamas neskundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį dėstė V.Krajašas.

Kauniečio istorija verta dėmesio dar ir dėl to, kad joje atsiskleidžia ir keistokas policijos pareigūnų vertinimas dėl teisėtų jų reikalavimų sustoti, Kelių eismo taisyklių laikymosi. Dviejose teismų instancijose nagrinėta kauniečio istorija prasidėjo šių metų gegužės 11 d. Tos dienos rytą, apie 8 val., V.Krajašas su žmona vyko į darbą.

Stabtelėjęs prie sankryžos Garliavoje, V.Krajašas matė priešais policijos automobilį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo ir netrukus, pavažiavęs apie 500 m, pamatė policijos automobilio švyturėlius.

"Aš mačiau, kad policijos automobilis apsisuka. Mačiau, kad privažiuoja su įjungtais švyturėliais ir sustojau praleisti, bet tik ne dėl to, kad pats kažką ne taip būčiau padaręs", – aiškino V.Krajašas.

Tarnybiniame pareigūnės pranešime nurodoma, kad V.Krajašas važiavo su žmona, o telefonu esą kalbėjosi laikydamas jį dešinėje rankoje. Pareigūnai važiavo priešais, todėl esą aiškiai matė telefonu kalbantį vyrą. Policijos automobilyje buvo dar du pareigūnai – taip suskaičiuotos šešios akys, užfiksavusios vairuotojo pokalbį telefonu.

Kauniečiui buvo surašytas Kelių eismo taisyklių protokolas. Jei V.Krajašas būtų sutikęs su padarytu pažeidimu ir baudą būtų mokėjęs per dvi savaites nuo surašymo datos, būtų pakakę 30 eurų. Kadangi kaunietis nesutiko ir apie tai iš karto pasakė pareigūnams, bauda padvigubėjo, o pažeidimas pirmiausia buvo nagrinėjamas Kelių policijos komisijoje.

"Pareigūnai nurodė, kad grasinau skųsti, bet aš ne grasinau, o pasakiau, kad skųsiu. Tai ir padariau. Įdomu tai, kad pradžioje buvo tik vienos pareigūnės paaiškinimas apie įvykį, kitų dviejų pareigūnų paaiškinimai atsirado tik po 50 dienų", – puikia pareigūnų atmintimi stebėjosi V.Krajašas.

Teismas konstatavo, kad esant prieštaringiems įvykio liudininkų parodymams, vienos pareigūnės liudijimo nepakanka. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Filmavo, bet nenufilmavo

Kauno kelių policija skyrė V.Krajašui 60 eurų administracinę baudą. Kaunietis šį policijos sprendimą skundė ir ginčas persikėlė į Kauno apylinkės teismą. Pastarasis rugsėjo 18 d. administracinę bylą dėl V.Krajašo Kelių eismo taisyklių pažeidimo nutraukė.

Teismas konstatavo, kad, esant prieštaringiems įvykio liudininkų parodymams, vienos pareigūnės liudijimo nepakanka asmens kaltei nustatyti. Policija nesutiko su apylinkės teismo sprendimu ir skundė tvirtindama, kad pažeidėjo kaltė įrodyta pareigūnų pateiktais parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti.

Kodėl vienos pareigūnės, jei minimos šešios akys? Proceso metu paaiškėjo, kad kita automobilyje buvusi pareigūnė akis buvo nuleidusi į kompiuterį, tad kalbėjimo telefonu momento galėjo ir neužfiksuoti. Dar kitas pareigūnas tvirtino matęs V.Krajašą kalbant telefonu. Iš šešių akių liko keturios.

Tačiau tai dar ne viskas. Visi trys pareigūnai teisme patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje daromas vaizdo įrašas. Ir čia vėl niuansas – likusių keturių akių matyto vaizdo jis nepatvirtino. Tiksliau, vaizdo įraše užfiksuota situacija jau po nusižengimo padarymo, tada, kai pareigūnai sustabdė V.Krajašo vairuojamą mašiną, tačiau jo kalbėjimo telefonu dešine ranka vaizdo įraše nėra.

Pastarasis vaizdo įrašas ir jame girdimas pareigūnų tarpusavio pokalbis teismui atskleidė kitą ne mažiau svarbų momentą. "Spėju, kad daugiau nė vienas nematėte, – vienos pareigūnės klausimą nukerta kolega: Matė, rašyk." Suprask, kažkas kažką vis tiek matė, tad rašyk pažeidimo protokolą.

Tolesni pareigūnų svarstymai ne mažiau intriguojantys. Esą telefoną vairuotojas turėjo rankoje, padavė žmonai, kuri įsidėjo į rankinę. "O ko iš karto sustojo?" – vairuotojo kaltę pareigūnai grindė tuo, kad, V.Krajašas sustojo pamatęs policijos švyturėlius. Net ir teismas stebėjosi, kad pareigūnai apie vairuotojo pažeidimą svarstė iš jo elgesio – greito sustojimo.

"Mano automobilio pavarų dėžė – mechaninė, tad pajudėdamas nuo sankryžos, kai prasilenkėme su policijos automobiliu, kokius tris kartus jungiau pavarą", – policijai nereikšminga detale apie telefono laikymą dešinėje rankoje pasidalijo V.Krajašas.

Ir bene labiausiai intriguojantis momentas – V.Krajašui nusižengimo protokolas buvo surašytas gegužės 11 d., o birželio 16 d. paaiškėja, kad įrašo, patvirtinančio jo kaltę, nėra. Tarnybiniuose automobiliuose sumontuotos vaizdo įrašų medžiagos, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, saugomos ne trumpiau kaip 15 dienų, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

Nutarimą V.Krajašui skirti baudą policija priėmė nepraėjus 60 dienų, o tai, kad dėl įvykio kilo ginčas, buvo aišku nuo pat nusižengimo protokolo surašymo momento. Tiek Kauno apygardos, tiek Kauno apylinkės teismas pabrėžė, kad policija turėjo pakankamai laiko gauti pažeidimo vaizdo įrašą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Juo labiau kad V.Krajašas nuo pirmos minutės neigė kaltę, tad pirminius įrodymus pareigūnai turėjo surinkti nedelsiant.

Tai kaip elgtis, kai pamatai važiuojantį policijos automobilį su įjungtais šviesos signalais? Ignoruoti, nes sustodamas pripažįsti savo kaltę?

Ne policijos naudai

Grįžkime prie pokalbio telefonu vairuojant. V.Krajašas tvirtino tą rytą telefoną pamiršęs namie. Siekdamas įrodyti savo teisumą, vyras pateikė policijai mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktus duomenis, kad nusižengimo padarymo momentu nei jis, nei šalia sėdėjusi sutuoktinė nesinaudojo telefonais.

Tačiau jau Kauno apygardos teismui skųsdama Kauno apylinkės teismo nutartį Kauno kelių policija pabrėžė, kad V.Krajašo pateikti mobiliojo ryšio operatoriaus duomenys esą neeliminuoja jam inkriminuojamo nusižengimo, kadangi šį faktą pareigūnai užfiksavo šviesiu paros metu ir esant nedideliam atstumui. Be to, skambinti galima per įvairias interneto aplikacijas ir nebūtina naudotis mobiliojo ryšio operatoriaus pokalbių planu.

Ir dar – tam, kad šis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo tik laikytų mobiliojo ryšio priemonę, todėl V.Krajašo pateikti mobiliojo ryšio operatoriaus duomenys nepaneigia fakto dėl neleistino telefono naudojimo.

V.Krajašas šypteli: "Buvo nustatyta, kad mano telefonas tariamo nusižengimo darymo momentu buvo už maždaug 7 km, o kitos aplikacijos buvo tuščios."

V.Krajašas telefoną buvo palikęs namie, o sustojęs prieš sankryžą matė priešais stovintį policijos automobilį, tad būtų labai keista, kad tuo momentu būtų suskubęs kažkam skambinti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria naikinama V.Krajašui skirta 60 eurų bauda, palikęs galioti Kauno apygardos teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skirta nuobauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija – šiuo atveju Kauno kelių policija, o visi neaiškumai traktuojami nusižengusio asmens naudai.

Proceso nekompensuoja

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Vienos pareigūnės regėjimo nepakanka nustatyti asmens kaltę. Šioje byloje policija nebuvo aktyvi, nerinko įrodymų, nesiekė panaikinti galimas abejones.

V.Krajašui neteks mokėti 60 eurų baudos už mobiliojo ryšio priemonės naudojimą dešine ranka. Vis dėlto kaunietis skaičiuoja, kad pusę metų, iki neskundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties, gyveno patirdamas įtampą.

V.Krajašas sako nesistebintis, kad žmonės nesiryžta skųsti policijos skirtų administracinių baudų, nes jų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų santykis – ne skundžiančiojo naudai. Vyras neslepia, kad už teisines bičiulio konsultacijas, kuriomis naudojosi bylinėjimosi su policija metu, jam nereikėjo mokėti. Priešingu atveju šis procesas jam būtų atsiėjęs ne mažiau kaip 500 eurų.

"Teismo išlaidų man niekas nebūtų kompensavę, nes aš bylinėjausi su valstybe. Policija yra valstybė", – aiškino V.Krajašas. Šis procesas paskatino vyrą būti dar atsargesnį – jis įsigijo kamerą, kuri fiksuoja ne tik tai, kas dedasi automobilio išorėje, bet ir viduje, fiksuoja jo paties ir automobilyje esančių asmenų elgesį.

Negana to, V.Krajašas retoriškai klausė: "Tai kaip elgtis, kai pamatai važiuojantį policijos automobilį su įjungtais šviesos signalais? Ignoruoti, nes sustodamas pripažįsti savo kaltę?"