Kauno apylinkės teismas neleido suimti verslininko Algio Taškevičiaus, nušovusio „Daktarų“ gaujos narį Virginijų Silvestravičių, kurį pažinojo 20 metų. Pastaruoju metu juos siejo pastato Kauno senamiestyje remontas. Ten ir nuaidėjo šūviai.

Šiurpus sūnaus radinys

46-erių metų V.Silvestravičiaus, tarp nusikalstamo pasaulio sėbrų turėjusio Virgelio pravardę, lavoną ketvirtadienį apie 16 val. aptiko sūnus, ieškojęs tėvo jau nuo ryto.

Pirminiais duomenimis, lemtingas konfliktas, pasibaigęs V.Silvestravičiaus žūtimi, įvyko ketvirtadienio ryte – tarp 10 ir 11 valandos.

Tą rytą planuotas sandėris – Muziejaus gatvėje esančio namo, kuriame po kelių valandų kraujo klane buvo aptiktas V.Silvestravičiaus kūnas, turėjo atvažiuoti apžiūrėti pirkėjas. Su juo planavo susitikti ne tik A.Taškevičius, kurio statybininkų brigada remontavo minėtą pastatą, bet ir V.Silvestravičius. Pastarasis, pirminiais duomenimis, buvo remonto darbų užsakovas.

Planuotas sandėris neįvyko, pirkėjui neatvykus. Viena iš prielaidų – jis galimai sužinojo, kas parduoda šį butą. Tokia netikėta atomazga greičiausiai ir tapo tragiškai pasibaigusio konflikto tarp V.Silvestravičiaus ir A.Taškevičiaus priežastimi. Pastarojo teigimu, jiedu turėjo ne tik bendrų versliukų, bet ir skolų.

Šaudė blaivus?

A.Taškevičius tikina buvęs priverstas išsitraukti su savimi turėtą savigynai išduotą pistoletą, nes V.Silvestravičius jį puolė. Pirminiais duomenimis, ginklo laikymo taisyklių įtariamasis nužudymu nepažeidė. Ginklo savininkui leidžiama jį nešiotis, viešai to nedemonstruojant ir esant blaiviam.

Kauno policija pranešė sulaikiusį 54-erių A.Taškevičių neblaivų. Jam nustatytas beveik vidutinis girtumo laipsnis – 1,46 promilės.

Tačiau įtariamasis buvo sulaikytas po poros valandų nuo pranešimo apie aptiktą V.Silvestravičiaus kūną su šautinėmis žaizdomis – jau savo namuose. Jis teigė vartojęs alkoholį jau po tragedijos. Įtariamasis V.Silvestravičiaus nužudymu dar ilgai nesugebėjo sutramdyti savo emocijų ir atvežtas į policiją.

Į V.Silvestravičių buvo šauta du kartus. Viena šautinė žaizda buvo pakaušyje.

Buvo sugurinta ir velionio nosis. Tačiau tai galėjo būti jau kritimo – neatmetama, kad iš nemažo aukščio, pasekmė. Velionis gulėjo kniūbsčias.

Muziejaus gatvės namas, kuriame nužudytas V.Silvestravičius, turi palėpę. Jis dar nebaigtas įrengti. Prieš pradedant jį remontuoti, čia šeimininkavo benamiai.

Skirtas namų areštas

A.Taškevičius į teismą su antrankiais atvežtas penktadienį po pietų. Į Kauno teisėsaugos akiratį jis lig šiol patekęs nebuvo.

Sulaikymo metu iš A.Taškevičiaus paimti du pistoletai – „CZ 92“ ir „Makarov“. Abu jis buvo įsigijęs teisėtai – turėjo leidimus laikyti šiuos ginklus savigynai.

Prokuroras prašė leisti suimti A.Taškevičių trims mėnesiams.

Tačiau jo prašymą nagrinėjęs teisėjas Algirdas Giedraitis skyrė įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą ir dokumentų paėmimą. A.Taškevičius paleistas teismo salėje.

Kodėl priėmė tokią nutartį, A.Giedraitis nekomentavo. Tačiau patvirtino, kad viena iš tokio sprendimo priežasčių – įtariamasis neteistas.   

Teistas ne kartą

V.Silvestravičiaus biografija iškalbinga. Jis buvo teistas ne vieną kartą – už narkotikų gamybą bei platinimą, nužudymus, meno kūrinių kontrabandą ir neteisėtu būdu įgyto turto realizavimą.

Pastaroji byla buvo susijusi su pagrobta nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus meno kūrinių kolekcija. V.Silvestravičius įkliuvo su kitais dviem „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo nariais, turėjusiais gaujoje kur kas didesnį statusą – Egidijumi Abariumi-Goga ir Vidmantu Gudzinsku-Guzu per tarptautinę operaciją, kurioje be Lietuvos policijos dalyvavo dar šešių valstybių pareigūnai.

Trijulė buvo teisiama už bandymą parduoti pirkėjais apsimetusiems teisėsaugininkams du pagrobtos R.Mikutavičiaus kolekcijos paveikslus. V.Silvestravičius už tai Kauno apygardos teismo teismo buvo nubaustas tik 7,5 tūkst. litų bauda.

Nužudymų šleifas

Nužudymai, už kuriuos teko kalėti V.Silvestravičiui, buvo atskleisti tik pradėjus triuškinti „Daktarų“ nusikalstamą susivienijimą – kai kai kurie jo nariai pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga. Tada paaiškėjo, kad V.Silvestravičius 1993-iųjų spalį Kaune, Ašigalio gatvės degalinėje, nušovė kitą „Daktarų“ gaujos narį – Arvydą Liutkų, su kuriuo konkuravo dėl tos pačios merginos. Ši pasirinko V.Silvestravičių, tačiau A.Liutkus nebuvo linkęs pasiduoti be kovos. V.Silvestravičius atsikratė konkurento, pastebėjęs gatvėje jo automobilį, kurį laiką važiavęs paskui jį ir po to nušovęs minėtoje degalinėje neteisėtai laikytu pistoletu.

Ši žmogžudystė buvo atskleista tik po 17 metų. Iki tol ją buvo bandoma „nurašyti“ vienam per kruvinuosius įvykius „Daktarų“ gaujos irštvoje – Vilijampolės restorane „Vilija“ – nušautam asmeniui. A.Liutkus buvo nužudytas šio išpuolio, per kurį nušauti penki asmenys, išvakarėse.

V.Silvestravičius kalėjo ir už E.Abariaus pagalbinio darbininko, anksčiau atlikusio bausmę kartu su Henriku Daktaru ir buvusiu jo tarnu už grotų, nužudymą 2000-aisiais. Pastarasis užsitraukė savo naujojo šeimininko E.Abariaus nemalonę dėl elgesio su šio sūnumi. Įtarta pedofilija. Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad įtariamasis buvo pasmaugtas. Jo palaikai rasti tik po devynerių metų – po ilgų paieškų atkasti Kulautuvos miške.

Turėjo valstybės apsaugą

Už nužudymus bei neteisėtą ginklo laikymą Vilniaus apygardos teismas 2011-aisiais nuteisė V.Silvestravičių pusaštuntų metų nelaisvės. Ir jie buvo įskaičiuoti į vėliau, 2013-ųjų birželį Klaipėdos apygardos teismo Virgeliui skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę – jau už dalyvavimą „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Šioje byloje, kurios teisiamųjų suole sėdėjo ir pats H.Daktaras, V.Silvestravičius buvo teisiamas už 13 nusikaltimų, kuriuos, jo nurodymu, įvykdė „Daktarų“ gaujos atšaka, vadinta šampaniniais. V.Silvestravičius buvo jos lyderis. Tai buvo jo karjeros „Daktarų“ nusikalstamame susivienijime viršūnė.

Vėliau V.Silvestravičius taip pat sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, dėl to buvo įtrauktas į valstybės saugomų asmenų sąrašą.

Ketvirtadienio įvykiai Kauno senamiestyje liudija, kad V.Silvestravičiaus jau buvo atlikęs jam skirtą bausmę ir nebeturėjo apsaugos.