Kaip skelbia bylą tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), bendrovės vadovė Kaune įsikūrusiose kavinėse teikė maitinimo paslaugas – gamino dienos pietus, gedulingus pietus, tiekė maistą individualioms asmeninėms šventėms, banketams, ruošė maistą išsinešimui ir pagal užsakymus.

Pareigūnai įtaria, kad bendrovės direktorė galėjo už maitinimą gautų grynųjų pinigų neapskaityti, taip siekdama išvengti privalomų mokėti mokesčių valstybei.

Skaičiuojama, kad per 2019 metus įmonė galėjo gauti beveik 77 tūkst. eurų pajamų, tačiau pinigai, įtariama, nebuvo įtraukiami į bendrovės apskaitą, nebuvo surašomi kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros, pardavimų pajamos ir gauti grynieji pinigai nebuvo fiksuojami apskaitos registruose.

Pasak FNTT, įtariama, kad bendrovė galėjo išvengti ir į valstybės biudžetą nesumokėti per 13 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir beveik 6 tūkst. eurų pelno mokesčių. Be to, pareigūnai mano, kad visi uždirbti pinigai – beveik 77 tūkst. eurų – galėjo būti pasisavinti bendrovės direktorės.

Įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pareikšti bendrovės direktorei. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuroras Zenas Leonavičius. Surašius kaltinamąjį aktą byla kovo pabaigoje buvo perduota Kauno apygardos teismui.

Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

FNTT dar 2019 metais paskaičiavo, kad per metus viešojo maitinimo sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 200 mln. eurų, gautų vien už pietums patiekiamą maistą. Nuo šios sumos galimai nesumokami mokesčiai valstybei.