Sunkesnio nebūna
Avarija įvyko ankstyvą rugsėjo 6-osios rytą Raudondvario plente, kai dar nebuvo visiškai prašvitę.
Šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje į pagrindine gatve važiuojančio „Kautros“ mikroautobuso „Kulautuva–Kaunas“ šoną rėžėsi iš šalutinio kelio (A5, vedančio link Akademijos) į sankryžą įvažiavęs sunkvežimis „Mercedes-Benz 1222“.
Dauguma mikroautobusu į darbą važiavusių žmonių atsidūrė ant šaligatvio, keli buvo prispausti suknežinto autobusiuko viduje. Laimei, niekas nežuvo. Nukentėjusiųjų amžius – nuo 45 iki 70 metų.
Nemaža dalis patyrė daugybinių sužalojimų: kaulų lūžių, galvos ir kitokio pobūdžio sužalojimų.
„Keliems keleiviams buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vadinasi, sunkesnio jau nebūna, tik mirtis“, – „Kauno dienai“ sakė tyrimui dėl avarijos vadovavęs Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius.
Aplinka: avarija įvyko Raudondvario plente esančioje erdvioje sankryžoje, kurioje ankstyvą rytą šviesoforas veikė blyksėjimo režimu. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Vienas kaltinamasis
Prokuroras informavo, kad tyrimas baigtas, byla liepos 5 d. persiųsta teismui, o kaltinamasis aktas perduotas kaltinamajam.
„Yra vienas kaltinamasis ir jam iškelta baudžiamoji byla dėl avarijos, per kurią buvo sužeisti žmonės“, – sakė O. Stadalius.
Įtariamajam inkriminuota veika pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar Transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).
Už tai gresia bauda nuo 5 tūkst. iki 200 tūkst. eurų arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Nesisegė diržų
Prokuroras O. Stadalius informavo, kad iš viso nustatyta penkiolika nukentėjusiųjų.
Pats ryte girdėjau, kaip sirenos kaukė, galvojau, kad čia jau kažkas bus.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad nė vienas keleivių nebuvo prisisegęs saugos diržo. Būtent dėl tos priežasties medikai aštuonis keleivius rado gulinčius ant šaligatvio.
Vienareikšmiškai sunku teigti, ar tai, kad neprisisegta saugos diržais, padarė papildomos žalos taranuoto autobusiuko keleiviams. Vienas po avarijos jau visiškai pasveikęs vyras savo artimiesiems neva pasakojęs, kad sėdėjo būtent toje vietoje, į kurią trenkėsi sunkvežimis. Saugos diržo neprisisegęs vyras po smūgio išlėkė lauk, o vieta, kuris jis sėdėjo, virto metalo laužu.
Gausios pajėgos
Keletas keleivių po smūgio liko sutraiškytame automobilyje. Juos išlaisvinę ugniagesiai gelbėtojai perdavė medikams, kurių automobilių sirenos (taip pat ugniagesių ir policijos) tą ankstų rytą aidėjo kone visame mieste.
„Pats ryte girdėjau, kaip sirenos kaukė, galvojau, kad čia jau kažkas bus“, – sakė prokuroras.
Greitosios medicinos pagalbos stoties nuotr.
Autoavarijos vietoje dirbo gausios medikų pajėgos – apie dvylika greitosios medicinos pagalbos automobilių. Sužeistieji buvo vežami į tris ligonines: dešimt – į Kauno klinikas, kiti – į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padalinius centre ir Aukštuosiuose Šančiuose. Du žmonės sužaloti sunkiai, jie gydomi reanimacijoje.
Sunkino tyrimą
„Vienas liudytojas, buvęs netoli įvykio vietos, matė, kaip sunkvežimis trenkiasi tiesiai į autobusiuką. Turime vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip įvyko avarija“, – sakė prokuroras.
Jis atskleidė, kad didelės apimties tyrimą sunkino aplinkybė, jog trys nukentėjusieji dėl prastos sveikatos būklės ilgai negalėjo duoti parodymų, bet vėliau pavyko apklausti visus.
„Mano vertinimu, surinkti visi tyrimui reikšmės galintys turėti duomenys, kurie pagrįstų įtariamojo kaltę“, – pastebėjo prokuroras.
Padariniai: stiprus smūgis keleivinį autobusiuką sumaitojo. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Skyrė išmokas
Iš karto po avarijos buvo nustatyta, kad autobusiuką su keleiviais taranavęs 1969 m. gimęs vairuotojas buvo blaivus (tas pat konstatuota patikrinus ir autobusiuko vairuotoją).
„Kaltininko automobilis buvo draustas ir draudikas nukentėjusiesiems išmokėjo išmokas. Kol kas ieškinių byloje nėra, bet nukentėjusieji dar gali teikti ieškinius iki įrodymų teisme tyrimų pradžios“, – paaiškino O. Stadalius.
Pasak prokuroro, kai kurie nukentėjusieji dar svarsto, ar teikti ieškinius dėl sveikatos sutrikdymo.
„Visiems nukentėjusiesiems atitinkamos sumos buvo išmokėtos dėl sveikatos sutrikdymo, bet ar juos tenkina tos sumos, jau kitas klausimas“, – pastebėjo prokuroras.
Tiesiog nepamatė
Pagal byloje esančius duomenis, vairuotojas tiesiog nepamatė sankryžą pagrindiniu keliu kertančio autobusiuko.
„Vairavimo sąlygos buvo geros. Dar buvo tamsus paros metas, bet nelijo, nebuvo rūko, sankryžoje yra dirbtinis apšvietimas. Gal vairuotojui susiliejo tos šviesos ir dėl to jis nepamatė. Sunku pasakyti, bet esmė, kad jis nepamatė iš karės atvažiuojančio mikroautobuso“, – paaiškino prokuroras.
Pasak jo, mikroautobuso vairuotojui išvengti avarijos buvo sunku, nes sunkvežimis tiesiog trenkėsi į jo šoną.
„Šviesoforo režimas buvo mirksintis, o jis važiavo pagrindiniu keliu ir, aišku, nesitikėjo, kad iš dešinės pusės jį kažkas taranuos. Sunkvežimis trenkėsi į centrinę autobusiuko šono dalį“, – patikslino O. Stadalius.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Mikroautobuso ir krovininio automobilio avarija Kaune
Nustatė greitį
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis naudojosi jo darbovietės pasamdyto advokato paslaugomis.
„Avariją sukėlusio vairuotojo kelionė buvo darbinė užduotis. Iš, atrodo, Ukmergės buvo išvažiavęs apie 4 val. ryto, kelionė dar nebuvo ilga. Jis tą dieną tebuvo nuvažiavęs tik apie 60 km“, – sakė prokuroras.
Pasiteiravus, ar po avarijos kam nors iš nukentėjusiųjų buvo nustatytas neįgalumas, prokuroras paaiškino, kad neįgalumų nekonstatuota, bet neatmestina prielaida, kad išvadų dėl neįgalumo gali atsirasti vėliau.
„Nustatyta, kokiu greičiu važiavo sunkvežimis. Kol kaltinamasis aktas nepaskelbtas, viešinti kai kurių aplinkybių negalime. Tačiau greitis didelis nebuvo, nes sunkvežimis į autobusiuką trenkėsi sukdamas į kairę“, – sakė tyrimą baigęs ir bylą teismui perdavęs prokuroras O. Stadalius.
Naujausi komentarai