Kaip jau rašyta, 83-ejų metų motinos ir jos 53-ejų metų dukters kūnai buvo aptikti viename Panerių gatvės daugiabutyje spalio 23-iosios ryte – po vyriškio, teigusio, kad jau kelias dienas nepavyksta susisiekti su mama, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą. Jis nuogąstavo, ar Alzheimeriu sergančiai mamai nebus kas nors atsitikę.

Ugniagesiai gelbėtojai į skambinusiojo nurodytą antrojo aukšto butą pateko per balkoną, kurio duris buvo pravertos vėdinimui. Ir rado dvi negyvas moteris. Jaunesniąją – kambaryje ant grindų. Vyresniąją –prieškambaryje netoli lauko durų.

Jokių smurto žymių ant velionių kūnų neaptikta. Todėl tradiciškai tokiais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Belaukiant palaikų skrodimo išvadų, išsiaiškinta, kad velionės – apie porą metų kartu gyvenusios motina ir dukra.

Kauno teismo medicinos ekspertai, atlikę palaikų skrodimą, konstatavo, kad dėl jų būklės nustatyti mirties priežasties neįmanoma. Tačiau dar buvo paskirtos papildomos ekspertizės Vilniuje.

Belaukiant jų išvadų, pavyko išsiaiškinti, kad pirmiausiai vienos iš velionių – dukters pasigedo šios draugė, palaikiusi su ja ryšius apie 20 metų. Kelias dienas, kurios galėjo būti lemtingos senolei, neprisiskambinusi šios dukrai, ji ryžosi kreiptis į draugės brolienę – kad ši išsiaiškintų, ar nieko neatsitiko, nes dar nebuvo taip, kad draugės telefonas tiek dienų būtų išjungtas. Dabar jau manoma, kad šis tiesiog buvo išsikrovęs.

Beveik tuo pačiu metu įtartiną kvapą, sklindantį iš tyliai, anot kaimynų, gyvenusių ir niekam jokių problemų nekėlusių motinos ir dukters buto, pajuto ir viena kaimynė. Ši, savo ruožtu, taip pat įtardama kažką negero, nusprendė susirasti buto šeimininkių dukrą ir anūkę.

Pastaroji atvyko tą lemtingą spalio 23-iąją pas mamą ir močiutę kartu su dėde. Ji taip pat paskutinį kartą buvo bendravusi su mama SMS žinutėmis prieš geras dvi savaites, kai parašė jai, kad neatvyks aplankyti, nes serga. Mama palinkėjo greičiau pasveikti. Ir po kurio laiko jau nebeatsiliepė telefonu, kuris netrukus buvo išjungtas, kaip ir močiutės telefonas.

Nenustatyta, kad į velionių butą tomis lemtingomis joms dienomis būtų patekęs koks nors pašalinis asmuo.

Negalėdami tą rytą su dėde atrakinti jų buto durų savais raktais,nes šios, kaip paaiškėjo vėliau, buvo užsuktos iš vidaus, jiedu nusprendė surinkti telefoną 112. Juolab, kad kaimynai teigė atkreipę dėmesį į jau kelias paras šiame bute degančią šviesą.

Ne per seniausiai gautas atsakymas iš Vilniaus teismo medicinos ekspertų, kurie konstatavo tą patį, ką ir jų kolegos Kaune, – kad dėl palaikų būklės yra bejėgiai. Tačiau nustatyta, kad dukra mirė apie savaitę iki palaikų radimo. Mama – apie penkias dienas iki to.

Anot artimųjų, dukra sveikata nesiskundė. Kurį laiką buvusi bedarbe, ji jau buvo susiradusi kosmetologės darbą vienoje kirpykloje. Jokių artėjančios nelaimės ženklų neįžvelgė ir spalio viduryje su ja parduotuvėje bendravusi kaimynė, beje, paskutinioji mačiusi dukrą gyvą.

Apsistoję ties prielaida, kad netikėtai mirus dukrai, po kurio laiko sunkiai serganti mama dar galimai bandė ieškoti pagalbos, tačiau pajėgė tik atšliaužti iki lauko durų, teisėsaugininkai šiandien šį ikiteisminį tyrimą nutraukė. „Nenustatyta, kad į velionių butą tomis lemtingomis joms dienomis būtų patekęs koks nors pašalinis asmuo“, – linkę akcentuoti tokį nutarimą priėmę pareigūnai.