Vien per antrąją naujųjų mokslo metų dieną dviejų Kauno mokyklų aikštynuose skaudžiai nukentėjo du vaikai, ketvirtokas ir dešimtokas. Kas privalo nuo nelaimių apsaugoti mokinius: mokykla, tėvai ar jie patys?

Tebėra ištiktas šoko

Domui dar labai skauda. Kai po trijų gydymo Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje parų jis buvo perkeltas į paprastą palatą, dar negalėjo nei sėdėti, nei vaikščioti. Vos pajudėjus trūko oro. Tris paras šešiolikmetis kvėpavo tik prijungtas prie deguonį tiekiančios aparatūros.

Domui lūžę šonkauliai, smarkiai sumušti plaučiai, sužeista galva, buvo sukrėstos smegenys, daugybė žaizdų ant viso kūno, ypač krūtinės ląstos srityje. Jis vis dar atsikosti krauju, plaučiuose yra skysčio.

Taip smarkiai šešiolikmetis susižalojo, kai ant jo, žaidžiant krepšinį, užgriuvo krepšinio stovas. Tai nutiko rugsėjo 2-osios pavakarę Šv.Mato gimnazijos stadione.

"Tebesame ištikti šoko", – sako nuo Domo lovos nesitraukianti jo mama Alina.

Moteris labai išgyvena dėl sūnaus sveikatos ir yra tvirtai įsitikinusi, kad tokios skaudžios nelaimės būtų buvę galima išvengti, jei mums netrūktų atsakomybės ir pareigingumo.

Nelaimės nuojauta ir grėsmė

Dabartinę Šv.Mato gimnaziją, kai ji vadinosi Kauno 13-ąja vidurine mokykla, yra baigusi Domo mama.

Prie gimnazijos esančiame stadione visada vyko ir tebevyksta fizinio lavinimo pamokos. Čia laisvalaikiu sportuoja ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, vyksta Panemunės rajono gyventojų šventės.

Neseniai čia vyko jau tradiciniai Šv.Roko atlaidai, ir per šventę Alina su kaimynais dar pasvarstė, kad stadionas netvarkomas – neduok Dieve, kad jame kas nors blogo atsitiktų. Nejaugi pasąmonės galia, anot filosofų, prišaukė nelaimę? Alina pasiguodžia, kad pavasarį būtent šiame stadione jos dukra, Domo sesuo, žaisdama krepšinį išsinarino koją. Tai nutiko bėgant pataikius į vieną iš duobių krepšinio aikštelėje.

"Nežinau, ar čia tik mano vaikams taip nesiseka. Kitur mūsų rajone nėra kur žaisti, tai – vienintelė visiems prieinama vieta. Ji neužtverta, todėl ir sportuojama čia", – sako judėjimui, o ne sėdėjimui prie kompiuterio pirmenybę teikianti dviejų vaikų mama.

Domas krepšiniu gyvena nuo vaikystės. Dalyvaudavo nacionalinėse varžybose, kai žaidė krepšinio klube ABC. Tą nelemtą rugsėjo 2-ąją Šv.Mato gimnazijos stadione buvo žaidęs gal valandą, kai, prisižiūrėjęs NBA ir Lietuvos krepšinio žvaigždžių, aukštai pašoko ir, dėdamas kamuolį į krepšį, užsikabino už jo lanko.

Daugiau vaikinas nieko neatsimena.

Kaltina ir pripažįsta

Domą užgriuvusį stovą nukėlė kartu žaidę draugai. Ši metalo konstrukcija tebeguli stadione.

Sukrėstai ir įsibauginusiai Alinai neramu dėl kitų žmonių: antrasis krepšinio stovas tebestūkso kitame aikštelės gale. Tiesa, be lanko, taigi gal niekas čia nebežais.
Šv.Mato gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Virginijus Bartkevičius sako, kad nuvirtusio krepšinio stovo neleidžia judinti policijos tyrėjai.

"Įtariame, kad kokie penki vaikinai sulipę išdykavo, o kai taip atsitiko, tai sako, kad žaidė krepšinį", – be jokio gailesčio kaltinimus atmeta vienas katalikiškos gimnazijos vadovų V.Bartkevičius.

Domo svoris – 75 kg, ūgis – 182 cm, todėl suprantama, kad toks vaikinas stipraus stovo nenuvers. Gimnazija renkasi taktiką: geriausia gynyba – puolimas. Tiesa, šešiolikmečio mama pasakojo, kad jai skambino gimnazijos direktorius kunigas Arvydas Jakušovas, sakė, jog stadionas renovuojamas. Kodėl tuomet leidžiama juo naudotis?

Direktoriaus pavaduotojas V.Bartkevičius pripažįsta, kad įtrūkimas ant nulūžusio ir vaikiną sužalojusio krepšinio stovo jau aprūdijęs. Vadinasi, grėsmė nulūžti buvo seniai?

"Rentgenu stovo niekas nešvietė. Kai nulūžo – pasimatė, kad buvo įtrūkęs", – V.Bartkevičius kategoriškai kratosi gimnazijos kaltės.

Pasiteisinimui pateikia dar vieną argumentą: stadiono žemė gimnazijai neperduota, priklauso savivaldybei ir yra bendro naudojimo. Tačiau pripažįsta, kad mokykla nuo šio sporto aikštyno neatsiriboja – čia vyksta fizinio lavinimo pamokos, stadionas perimtas iš buvusios mokyklos kartu su ja.

"Mes tą stadioną ir šienaujame, ir prižiūrime", – sako V.Bartkevičius. – Įtariu, kad dar sovietiniais metais tie krepšinio stovai čia buvo pastatyti, kažkas iš tėvų juos suvirino, taip ir yra."

Medikai stiprina ir guodžia

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų chirurgijos klinikos vadovas profesorius Vidmantas Barauskas guodžia, kad Domo patirtos traumos išgydomos, nors ir labai sunkios.

"Viskas baigėsi dar gana laimingai. Suprantama, kad sporto aikštelėse viskas turi būti techniškai tvarkinga", – perspėja profesorius V.Barauskas.

Jo paciento mama dėkinga sūnaus gyvybę išgelbėjusiems Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikams. Skyriaus vadovas docentas Vaidotas Gurskis, gydantis pačius sunkiausius ligonius, neabejoja, kad Domas krepšinį galės žaisti.

Pats Domas mano, kad greitai grįš ir į Maironio gimnaziją, į kurią perėjo iš Šv.Mato mokyklos, šiai tapus privačiai, o mokslai nenukentės. Jie sekasi gerai. Domas nepyksta ant nieko ir nieko nekaltina, atvirkščiai nei katalikiškos mokyklos atstovai.

"Bet kuriam iš mūsų galėjo taip atsitikti", – sako vaikinas.

Suprantama, taip galėjo atsitikti ir Domo draugams, jei, anot gimnazijos atstovo, ant stovo būtų sulipę penkiese. Tačiau kam tai daryti krepšininkams?

Ir tėvai, ir mokytojai

Lygiai tą patį antradienį kita nelaimė įvyko Vinco Kudirkos progimnazijos kieme. Per pertrauką tarp pirmųjų pamokų šiais mokslo metais ketvirtokas Matas susižalojo nukritęs nuo skersinio. Matui lūžo ranka.

"Ant galvos buvo guzas, bet ištyrus nieko baisaus nerasta", – ir liūdi, ir džiaugiasi Mato mama Aušra.

Berniukas buvo gydomas Kauno klinikose. Jo tėvai absoliučiai nieko nekaltina, vadina tai nelaimingu atsitikimu, pripažįsta, kad jų vaikas gana judrus.

"Kai vaikų tiek daug, mokytojai negali visų sužiūrėti, juolab tai įvyko ne per fizinio lavinimo pamoką", – apie tai siūlo visai nieko nerašyti Mato mama, jai pritaria ir tėtis.

Tačiau Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas pripažįsta: mokykla yra atsakinga už mokykloje esančius mokinius, jiems reikia diegti savisaugos, atsargaus elgesio įgūdžius, ir tai privalo daryti ir tėvai, ir mokytojai. Be abejonės, tvirtina vedėjas, turi būti absoliučiai saugi aplinka mokykloje ir jos kieme, stadione.

Ką galima padaryti?

"Kiekvienas įrenginys prieš kiekvienus mokslo metus mokyklų stadionuose ir sporto salėse turi būti patikrintas, ar saugus. Netgi patikrinimo akto reikalaujama. Kodėl Šv. Mato mokyklos stadione nulūžo krepšinio stovas, turi aiškintis Vilkaviškio vyskupija, nes ši mokykla, kurios atstovai net mūsų posėdžiuose nesilanko, priklauso vyskupijai, o ne Kauno savivaldybei", – aiškina A.Bagdonas.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo teigimu, kiekvienas, kuris turi užtikrinti mokinių saugumą, privalo prisiimti atsakomybę, nors per pertraukas visus vaikus sunku sužiūrėti. Dėl nelaimės Vinco Kudirkos progimnazijoje A.Bagdonas, sužinojęs tai iš "Kauno dienos", pažadėjo surengti pasitarimą, svarstyti, kaip labiau užtikrinti mokinių saugumą.

"Reikės svarstyti dėl mokytojų budėjimo lauke, nors tai daryti jiems ir nepriklauso", – geranoriškai kalba Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovas.

Jis pabrėžia, kad absoliučiai visi mokiniai yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Nepaisant to, tėvai, išleidę sveiką vaiką į mokyklą, tokio jo turi ir sulaukti.

"Tikrai atkreipsiu dar daugiau dėmesio į mokinių sveikatos saugumą", – žada Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovas A.Bagdonas.