Viskas dėl pinigų?

Kaip jau rašyta, atlikti šią ekspertizę teismo prašė vieno iš teisiamųjų advokatas. Tai buvo jo atsakas į nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų velionio sutuoktinės bei sūnaus atstovo prašymą perkvalifikuoti teisiamiesiems pareikštą kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą.

Atsakomybė už tai – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, yra vieneriais metais griežtesnė nei dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, kuo yra kaltinami teisiamieji. Ir taip pat nenumatyta jokios kitos alternatyvos – tik laisvės atėmimas.

Be to, pripažinus teisiamuosius kaltais dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, iš jų būtų galima prisiteisti ir didesnius ieškinius. O velionio sutuoktinė ir sūnus prašo priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų atlygį kiekvienam iš jų.

Teisme apklaustas draudimo bendrovės, kurioje teisiamieji buvo apdrausti, atstovas pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją, kaip yra šiuo atveju. Pastaruoju draudimo bendrovė nedengia jokių nuostolių.

Į šios bylos teisiamųjų suolą pasodintiems Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistui Vigintui Balsiui ir buvusiam šio skyriaus vairuotojui-sanitarui Ričardui Survilai pareikštas kaltinimas remiasi ekspertų išvada, kad jų pacientas mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą. Tačiau, V.Balsio advokatas paprašė skirti pakartotinę ekspertizę – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Lemtingas priepuolis

Ši neeilinė byla dėl visuomenę 2018-ųjų vasarą sukrėtusio įvykio, į kurios teisiamųjų suolą pasodinti apie 20-ies metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintys 53-ejų metų V.Balsys ir 62-ejų R.Survila, įstrigusi teisme nuo 2019-ųjų vasaros. Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio.

Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po jo. Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir netrukus po įvykio bei skubiai operuotas. Tačiau po to vėl grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

V.Balsys ir R.Survila yra teisiami dėl 2018-ųjų liepos 29-osios įvykio, kai velionio artimieji išsikvietė juos pagalbon. Tos dienos popietę senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti greitosios medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Trenkėsi galva į asfaltą

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki greitosios automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį ant jo peties.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikina perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko jam vos spėjus įlipti į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo, patyrusio šio įvykio metu galvos traumą, žmonos, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. O po akimirksnio vienas iš pastarųjų – jau pakibęs ore. Tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

Kaltinimai – skirtingi

V.Balsys ir R.Survila kaltinami pažeidę ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad organizuojant paciento transportavimą neštuvais privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius jo sveikatą. V.Balsys – kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R.Survila – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad incidento metu paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl jo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo mirties priežastimi.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys linkęs teisintis, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame jiedu dirba ir toliau, tik R.Survila – jau nebe Greitosios pagalbos skyriuje, administracija kaltinamuosius sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo linkusi charakterizuoti teigiamai.

Nė vienas iš jų parodymų teisme dar nedavė. Tačiau, pagarsinus kaltinamąjį aktą, abu pakartojo, kad savo kaltės nepripažįsta.

O penktadienį po beveik šešiolikos mėnesių pertraukos vėl į posėdį susirinkę šios bylos dalyviai, susipažinę su gautu ekspertų atsakymu, panoro išklausyti jį rengusiuosius gyvai. Nes nei vienas teigė nesupratęs šio ekspertizės akto, kurio devyni punktai prieštarauja vienas kitam, kas visiškai užgožia priežastinį ryšį tarp bylon sugulusių įvykių ir nukentėjusiojo per juos mirties. Jau nekalbant apie tai, kad šiame ekspertizės akte aptikta ir iki šiol negirdėtų medicinos terminų.

Kitas šios bylos posėdis numatytas jau tik kitais metais. Po jame planuojamų minėtą ekspertizės aktą pasirašiusių dviejų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų bei specialisto-gydytojo apklausų ir bus sprendžiama, ar tenkinti ir nukentėjusiųjų atstovo prašymą pakeisti teisiamiesiems pareikštą kaltinimą į sunkesnį.