Keliai veda į Kauną

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo. Tyrimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais.

Pareigūnai bendrovių pavadinimų neatskleidžia, tačiau oficialiai patvirtina, kad trijų Vilniuje ir Kaune registruotų bendrovių kelerių metų apyvarta naftos produktais (dyzelinu, mazutu ir kt.) siekė kelis šimtus milijonų eurų. Bendrai parduota apie 2 mln. t degalų.

Atskleista sudėtinga ne tik Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes apimanti nusikalstama schema.

Įtariama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos įsigytas dyzelinas, mazutas, panaudojus kelių lengvatinio apmokestinimo bendrovių (angl. offshore) dokumentus, pavirsdavo degalais iš Latvijos, Estijos.

Dalis produkcijos buvo parduodama nedidelėms Lietuvos degalinių tinklus turinčioms bendrovėms, kita dalis buvo eksportuojama į Lenkiją ir kitas ES valstybes.

Skaičiuojama, kad per keletą metų trukusią neteisėtą prekybą degalais trys bendrovės apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 2,2 mln. eurų pridėtinės vertės ir beveik 1 mln. pelno mokesčių.

Sudėtinga schema

"Atskleista sudėtinga ne tik Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes apimanti nusikalstama schema, kai naudojantis Lietuvoje įsteigtomis realios veiklos nevykdančiomis priedangos įmonėmis bei užsienio šalyse įsteigtomis lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis buvo įforminami dyzelino įsigijimo dokumentai tikrovės neatitinkančiomis kainomis ir kiekiais", – teigė FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Edgaras Leškevičius.

FNTT tyrėjai nustatė, kad vienos iš bendrovių akcininkas ir direktorius galėjo pasisavinti ne mažiau kaip 360 tūkst. eurų bendrovės lėšų. Be to, įtariama, kad tūkstantines sumas naftos produktų didmenine prekyba besiverčiantys verslininkai galėjo panaudoti ir savo namų statyboms.

Tyrimo metu buvo atlikta 50 kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir veiklos vykdymo vietose, inventorizacijos naftos produktų talpyklose (terminaluose). Kratų metu rasti ir paimti įmonių ir susijusių užsienio kompanijų buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai bei kompiuterinės laikmenos.

Įtarimai pareikšti devyniems asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį daugiau kaip 1,7 mln. eurų vertės turtą.

FNTT Vilniaus apygardos valdyba tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. Įtariamųjų ratas dar gali plėstis.

Spalvinga asmenybė

"Kauno dienos" žiniomis, įtarimai buvo pareikšti devyniems asmenims. Tarp jų - ir vienos bendrovės buhalteriui Andriui Juknevičiui.

Pastarasis anksčiau figūravo ikiteisminiame tyrime kartu su skandalingai pagarsėjusio ir nuo Lietuvos teisėsaugos Maskvoje pasislėpusio Vladimiro Romanovo seserimi Olga Gončaruk. Tuo metu A.Juknevičius dirbo bendrovėje "Apskaita ir verslo projektai" bei teikė buhalterines paslaugas Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Iš pastarosios 2013 m. dingo buhalterinės apskaitos dokumentai. Liudininkų teigimu, jie buvo gabenami karučiais. Ikiteisminiame tyrime minėta, kad tai daryta esą O.Gončaruk užsakymu.

Kaltinamųjų suole atsidūrė bendrovės "Apskaita ir verslo projektai" buvusi direktorė ir buvęs šios bendrovės buhalteris A.Juknevičius.

Abu kaltinami, kad, neturėdami teisėto pagrindo, pagrobė bankrutavusios ŪBIG buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie tuomet buvo labai svarbūs atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto išvaistymo Ūkio banke.

Tai konstatavo ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir jam vadovaujanti Generalinė prokuratūra. Šios institucijos rengė Kauno apylinkės teisme atsidūrusią bylą.

Kokias V.Romanovo paslaptis bandyta išgabenti krovininiais karučiais? Ir ar visus dokumentus pavyko susigrąžinti? Tokį rebusą teko spręsti teismui. Vis dėlto vėliau byla Kauno apylinkės teisme buvo nutraukta.