Mitas – areštinėje apsilanko tik asocialūs asmenys

Pasiteiravus pareigūnų, kokie asmenys dažniausiai patenka į areštinę, šie teigė, jog nėra vienos taisyklės, tačiau sulaikytieji (48 val.) dažnai būna stipriai išgėrę ar apsvaigę nuo narkotinių–psichotropinių medžiagų, kurie, kolegų duomenimis, elgėsi agresyviai, smurtavo arba grasino ir gali kelti pavojų kitų žmonių gyvybei, trikdė viešąją tvarką, priešinosi ir nevykdė pareigūnų reikalavimų arba įvykdė galimai kitas įvairias nusikalstamas veikas.

Pasak, beveik 30 metų policijos įstaigoje, o iš jų – 13 metų areštinėje, dirbančios Kauno apskr. VPK Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Narakienės, visuomenėje vyrauja nuomonė, kad į laikinas sulaikymo patalpas pristatomi tik asocialūs asmenys, tačiau iš tiesų, per jos ilgus tarnybos metus, čia apsilankė ir pakankamai žinomų žmonių, kurie užima aukštas pareigas. „Kiekvieną rytą tikiuosi, kad nieko iš savo pažįstamų areštinėje nepamatysiu, kitu atveju tai reikštų, jog jie yra įtariamieji… Ir kažkas negero nutiko jų gyvenime“, – apie vienintelę baimę savo darbe kalbėjo pareigūnė.

Kauno policijos nuotr.

Griežta tvarka ir išgelbėta ne viena gyvybė

Laikinai atvykę į areštinę svečiai pirmiausia yra nuodugniai apžiūrimi pareigūnų. Jų teigimu, dažnai pasitaiko atvejų, kai už siauriausių drabužių plyšių yra randamos narkotinės-psichotropinės medžiagos, todėl perdavus kolegoms, pradedami ikiteisminiai tyrimai ir dėl šios nusikalstamos veikos. Prieš patalpinant asmenis į sulaikymo patalpas taip pat atsižvelgiama į jų lytį ir amžių bei sveikatos būklę.

„Nepilnamečiams suteikiamos atskiros patalpos, vyrus ir moteris bei įvykio bendrininkus taip pat atskiriame, o sergančius, kurie gali užkrėsti kitus, patalpiname specialioje sulaikymo kameroje“, – pasakoja A. Narakienė. Areštinėje taip pat yra keletas apklausų kambarių, į kuriuos sulaikymo metu, esant tyrėjų ar prokurorų poreikiui, palydimi ir skubiai apklausiami sulaikytieji.

Areštinės sulaikymo patalpose kiekvienas žingsnis yra fiksuojamas ir stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, nuo kurių niekuomet akių nenuleidžia postiniai.

„Ne kartą laiku pastebėjus ir suteikus reikiamą medicininę pagalbą mūsų skyriaus darbuotojai išgelbėjo žmonių gyvybes“, – teigė Areštinės ir konvojaus skyriaus atstovai. Sulaikymo patalpose yra sumontuoti domofonai, kuriais sulaikytieji, iškilus sveikatos ar kitoms problemoms, gali paskambinti pareigūnams.

Tačiau, pareigūnai atvirauja, jog dažniau sulaikytieji jais pasinaudoja norėdami tiesiog pabendrauti. „Išklausome juos, pasikalbame su jais ir suteikiame jiems, kartais taip reikalingą, psichologę pagalbą“, – darbo patirtimi dalinosi pareigūnė.

Svarbiausias faktorius – žmogiškumas

Sulaikytieji gali išreikšti poreikį, kad apie sulaikymą būtų pranešta jų artimiesiems, jie taip pat yra supažindinami su vidinėmis tvarkomis, suteikiamos dezinfekuotos ir švarios patalynės. Jeigu sulaikytasis sutiko, jog būtų informuoti jo artimieji, šie gali į areštinę pristatyti tam tikrus leistinus daiktus. Anot pareigūnų, kurie patikrina „lauknešėlius“, dažniausiai tai būna šlepetės ir rūbai.

Kartais ir patys pareigūnai sulaikytiesiems suteikia drabužius ar avalynę. „Būna sulaikytieji pristatomi į areštinę plonai apsirengę ar be batų, todėl išleidžiant namo visuomet atsižvelgiame į oro sąlygas ir suteikiame tai, ką tuo metu turime. Esame žmogiški. Jei reikia, padedame rasti ir autobusą ar traukinį“, – sakė Kauno apskr. VPK Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas.

Kartais, išgirdę nepalankų teismo nuosprendį, nuteistieji nusprendžia tarpusavyje išlieti pyktį kumščiais, todėl tenka juos raminti ir sutramdyti jų įtūžį.

Pareigūnai patenkinti savo darbu

Be rūpinimosi sulaikytaisiais, kita dalis Areštinės ir konvojaus pareigūnų dalis konvojuoja – pristato suimtuosius ar nuteistuosius į teismo posėdžius ir užtikrina apsaugą.

„Kartais, išgirdę nepalankų teismo nuosprendį, nuteistieji nusprendžia tarpusavyje išlieti pyktį kumščiais, todėl tenka juos raminti ir sutramdyti jų įtūžį. Taigi, visko pasitaiko mūsų darbe, tačiau kolektyvas puikiai su visko susitvarko“, – sakė beveik aštuonerius metus Areštinės ir konvojaus skyriui vadovaujantis D. Norkaitis, kuris taip pat paatviravo, jog kadaise įvykus pokyčiams atrodė neįmanoma aptarnauti 12 teismų.

Nors policijos pareigūnų darbas atsakingas, pavojingas ir kupinas iššūkių, tačiau abu pareigūnai teigė, jog niekuomet nesigailėjo pasirinkę pareigūno profesiją.

„Mano šeimoje daug pareigūnų tarp jų ir tėtis, kuriuo pavyzdžiu pasekiau ir pati įsitikinau, kad darbas policijoje įdomus. Juk kiekviena diena čia nenuspėjama...“, – sakė A. Narakienė. O štai Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas D. Norkaitis dar paauglystėje suprato, kad tai jam skirtas profesinis kelias, o tarnyba policijoje nenuvylė iki šiol.

„Smagu dirbti tokioje aplinkoje, kai visi komandos nariai, kolegos iš kitų padalinių bei vadovai yra atsakingi, kompetentingi ir vieningi, it vienas kumštis. Tai – Kauno apskrities policijos bruožas“, – pokalbio pabaigoje apibendrino pašnekovas.