Kauno apylinkės teismas penktadienį pratęsė vieno iš šešių Salomėjos Nėries anūkų – 34-erių Bernardo Bučo – suėmimą dar dviem mėnesiams. Nors per keturias savaites, kurias jau praleido už grotų, jis savo pozicijos nepakeitė ir toliau kategoriškai neigia nužudęs benamį.
Tyrimas tik įsibėgėja
B.Bučo suėmimą pratęsęs teisėjas Arūnas Purvainis portalui kaunodiena.lt teigė, kad atsižvelgė į šioje byloje teisėsaugininkų suplanuotus veiksmus, kurių dar nespėta atlikti.
„O, juos atliekant, būtina užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese – kad jis nepabėgtų ir nepasislėptų. Manau, kad dviejų mėnesių šiems veiksmams atlikti turėtų pakakti. O kaip bus toliau, parodys laikas“, – trumpai komentavo paskelbtą nutartį A.Purvainis.
Prokuroras prašė leisti laikyti B.Bučą už grotų dar mažiausiai tris mėnesius.
Dar neteistą, nors pastaruoju metu ne kartą su įvairiais viešosios tvarkos pažeidimais, keliančiais pagrįstų įtarimų dėl jų autoriaus psichinės sveikatos būklės, sietą S.Nėries anūką gina advokatas Aidas Venckus.
Daugiau sulaikytų įtariamųjų šioje byloje nėra. Nors neatmetama, kad B.Bučas galėjo turėti ir nusikaltimo bendrininkų. Ši aplinkybė, kaip ir nusikaltimo motyvas, tebėra tikslinama.
Įtartinas spektaklis
Kaip jau rašyta, 37-erių metų benamio Artūro P., kurio nužudymu įtariamas B.Bučas, lavonas sumušta galva, ant kurios buvo užmautas plastikinis maišelis, buvo aptiktas liepos 10-osios rytą Kaune, apleistoje Druskininkų gatvės dykvietėje, kurioje šeimininkavo benamiai.
Nužudytasis buvo vienas iš jų. Esant šiltiems orams, jis nakvodavo po atviru dangumi. O atšalus – po šia dykviete esančiame šiluminės trasos šulinyje.
Remiantis liudytojų parodymais, būtent iš šio šulinio, B.Bučo prašymu, jie ir iškėlė nužudytąjį jau su maišeliu ant galvos.
Minėti liudytojai – du senamiesčio girtuokliai. Jie tikina iki tol B.Bučo nepažinoję. Liepos 9-osios ryte pastarasis jiems prisistatė policijos įgaliotiniu ir paprašė pagalbos – neva reikia patikrinti operatyvinę informaciją, ar šulinyje nėra žmogaus.
Kraupus ekspertų verdiktas
Pagiringi praeiviai puolė uoliai padėti „policininkui“ B.Bučui. Būtent jie ir ištraukė lavoną iš šulinio, o po to nuėjo savo keliais.
Nužudytąjį, kuriam, anot ekspertų, nuo smūgių kietu buku daiktu lūžo kaukolė bei nosis ir jis užspringo į viršutinius kvėpavimo takus patekusiu krauju, liepos 10-osios ryte aptiko kitas benamis. Tuo metu B.Bučas buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, į kurią pateko po išsišokimo Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniame padalinyje.
Pavojingas užsispyrėlis
Iš šio padalinio darbuotojų, kaip ir iš jų kolegų, dirbančių S.Nėries memorialiniame muziejuje Palemone, B.Bučas reikalavo buvusio močiutės namo, šiuo metu priklausančio Kultūros ministerijai, raktų bei signalizacijos kodų.
O paprašytas palikti patalpas, užsiminė, kad „vietų morge užteks visiems“. B.Bučą tada sulaikę policijos patruliai pas jį rado Pirmojo pasaulinio karo durtuvą.
Likimo ironija: liepos 10-osios ryte aptikus 37-erių Artūro P. lavoną, tos pačios dienos popietę B.Bučas buvo išleistas iš areštinės. Jis sulaikytas tik po penkių dienų – liepos 15-osios vakare – visai netoli nusikaltimo, kuriuo yra įtariamas, vietos.
Prašys psichiatrų pagalbos
Pareikšdami B.Bučui įtarimą dėl benamio nužudymo, teisėsaugininkai rėmėsi ne tik jau minėtų liudytojų parodymais, bet ir per kratą jo sesers bute senamiestyje, kuriame įtariamasis pastaruoju metu buvo apsistojęs, aptiktais galimais nusikaltimo įkalčiais.
„Tai – analogiški daiktai aptiktiems lavono radimo vietoje“, – tik dalį ikiteisminio tyrimo paslapties širmos atskleidė teisėsaugininkai.
Artimiausiu metu B.Bučui, kuris, kaip įtariama, vartoja narkotikus, ketinama skirti psichiatrinę ekspertizę.
Naujausi komentarai