Kaip skelbia teismas, A. Kandrotas-Celofanas, Romas Jablonskas, Andrius Šarkauskas, Audrius Rutė pripažinti kaltais dėl sukčiavimo (išskyrus A. Šarkauską), neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

„Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojų, specialistų parodymus, konstatavo, kad šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino“, – teigiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.

Teismas nustatė, kad A. Kandrotas-Celofanas padarė tris sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Anot teismo, šis asmuo yra teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamas veikas asmuo padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

„Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinęs kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnes bausmes, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas teismas skyrė galutinę subendrintą 4 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę“, – A. Kandrotui-Celofanui paskirtą laisvės atėmimo bausmę argumentavo teismas.

R. Jablonskui teismas skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant asmenį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

A. Šarkauskui teismas skyrė 22,6 tūkst. eurų, A. Rutei – 16,9 tūkst. eurų baudą.

Teismas iš dalies tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius: iš A. Kandroto-Celofano ir R. Jablonsko priteisė 571 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), iš A. Kandroto-Celofano, R. Jablonsko ir A. Šarkausko – 101,5 tūkst. PVM ir akcizų mokesčio, iš A. Kandroto-Celofano ir A. Rutės –  831,8 tūkst. eurų PVM, iš A. Kandroto-Celofano, A. Rutės ir A. Šarkausko – 30,9 tūkst. eurų akvizo mokesčio.

Kauno apygardos teismo nuosprendis apeliacine tvarka gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo paskelbimo.

Teismui šią bylą teisėsauga perdavė 2018 m. gruodį.

Kauno apygardos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės direktorius, o A. Kandrotas-Celofanas, būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. gruodžio, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį.

Teisėsauga byloje asmenis kaltino dėl dviejų įmonių apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo, vežant ir įsigyjant Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu, atliekant kitas galimai nusikalstamas veikas.

Aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis A. Kandrotas-Celofanas yra teistas ir anksčiau. Šiuo metu Apeliacinis teismas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo grąžintą bylą, kurioje minėtas asmuo kaltinamas finansiniais nusikaltimais.

A. Kandrotas-Celofanas yra viena kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. Vyras yra paskelbęs apie kandidatavimą į Lietuvos prezidentus 2024 m. vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.