Lietuvos apeliacinis teismas vasario 3 dieną atmetė bendrovės skundą ir paliko galioti jai nepalankią pernai spalį Kauno apygardos teismo priimtą nutartį.

„Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės („Čiurlionio tilto“ – BNS) apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės (savivaldybės – BNS) nustatyti koncesijos sutarties vykdymo pažeidimai buvo mažareikšmiai, priešingai, neužtikrindama M. K. Čiurlionio tilto saugumo ji sudarė atsakovei pagrindą nutraukti koncesijos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Joje nurodoma, kad 2020 metų balandį nustatyta, jog po estakados deformacine siūle stovinti gelžbetoninė laikanti konstrukcija sutrūkusi per visą aukštį, tilto remontas, ekspertų vertinimu, kainuos apie 1 mln. eurų, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

„Čiurlionio tiltas“ teismų reikalavo ne tik pripažinti neteisėtu Kauno savivaldybės 2020 metų gruodžio sprendimą nutraukti 2006 metų liepą pasirašytą koncesijos sutartį, bet ir priteisti jai beveik 290 tūkst. eurų baudą.

Per dvejus metus pastatyti 300 metrų ilgio estakadą virš geležinkelio bėgių, įrengti kelio pylimus ir nuovažas turėjo 2006 metais skelbtą 23,2 mln. eurų vertės konkursą laimėjusi dabar jau likviduojama Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“. Už tai jai buvo leista tiltą naudoti dar 23 metus.

2016 metais „Čiurlionio tiltą“ už neskelbiamą sumą  iš „Hidrostatybos“ įsigijo „Lords LB Asset Management“, Tuomet teigta, kad toliau šiame projekte dalyvaus ir fondas, o tilto priežiūra užsiims „Hidrostatyba“.

2020 metų rugpjūtį „Hidrostatybai“ buvo iškelta bankroto byla, o tų pačių metų gruodį Kauno savivaldybė nutraukė koncesijos sutartį.