Senelių prižiūrėti nereikės, tačiau negalima bus artintis prie žydų bendruomenės namų. Nors pastarųjų ieškinys sumažintas daugiau kaip 35 kartus. Tokį nuosprendį išgirdo į dienos šviesą ištrauktas pirmasis didelį atgarsį turėjusių išpuolių prieš Kauno sinagogą dalyvis.

Bausmė sumažinta trečdaliu 

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius nubaudė iš Zarasų sentikių kilusį pardavėjos ir kūriko sūnų Jevgenijų Pleganovą tik dešimties mėnesių laisvės apribojimu.

Nors prokuroras prašė suvaržyti šio 29-erių metų dažytojo laisvę vieneriems metams, įpareigojant jį per metus papildomai neatlygintinai išdirbti 192 valandas sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais bei nusenusiais asmenimis.

Tačiau teisėjas turbūt neatmetė, kad tarp pastarųjų gali būti ir J.Pleganovo su bendrais įžeistos tautybės atstovų, todėl uždraudė jam per laisvės apribojimo terminą tik artintis prie žydų bendruomenės namų.

Subendrinus už abu J.Pleganovui inkriminuotus nusikaltimus skirtas bausmes (už viešosios tvarkos pažeidimą – devyni mėnesiai laisvės apribojimo, už kurstymą smurtauti prieš žydus – šeši mėnesiai), galutine tapo vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės apribojimo. Tačiau, kaip jau rašyta, sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme, nes J.Pleganovas pripažino savo kaltę, atsirado galimybė trečdaliu sumažinti ir skirtos bausmės laiką. Taigi, nuteistasis negalės artintis prie sinagogų dešimt mėnesių.

Dar ne pabaiga

Tačiau vietoj Kauno žydų religinės bendruomenės prašyto 15 350 eurų moralinio atlygio, teismas J.Pleganovui priteisė tik 1 tūkst. eurų, motyvuodamas, kad tai buvo ne smurtiniai nusikaltimai. Be to, iš pradžių kiaulės galvos padėjimas buvo įvertintas tik 3 tūkst. litų.

Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas po tokio teismo sprendimo neslėpė, kad šis dar kartą įžeidė jų bendruomenę, čia pat pasitaisydamas, kad turėjo galvoje tik priteistą ieškinio dydį. M.Bairako teigimu, jie nuosprendį skųs.

Pats J.Pleganovas, po nuosprendžio skubiai palikęs teismo rūmus, į kuriuos sugužėjo nemažai žiniasklaidos, dar spėjo atsakyti į portalo kaunodiena.lt klausimą, ar ketina skųsti nuosprendį,  galvos purtymu. 

Purtėsi tik ieškinio

Kaip jau rašyta, advokato, taupant pinigus pareikštam ieškiniui, neturėjusio J.Pleganovo byla Kauno apylinkės teisme išnagrinėta per 15 minučių.

Teisiamasis buvo linkęs ginčytis tik dėl nukentėjusiųjų – Kauno žydų religinės bendruomenės ieškinio, kuriuo iš jo buvo reikalaujama 15 350 eurų moralinio atlygio.

„Nemanau, kad  patirta tokio dydžio žala – nebuvo jokių grasinimų žudyti žydus. Šūkis vokiečių kalba reiškė tik, kad jie eitų lauk. O ir nukirstos kiaulės galvos padėjimas nereiškė jokios užuominos apie susidorojimą“, – atsikirtinėjo tik minimalią algą gaunantis J.Pleganovas. 

Jis teigė pats padėjęs 2010-ųjų rugpjūčio 21-osios rytą prie Kauno žydų sinagogos kiaulės galvą, kurią specialiai šiuo tikslu pirko Žaliakalnio turguje. O savo namuose „papuošė“ žandenomis ir skrybėle, kad ji taptų panaši į religingą žydą. Po to su draugu Viliumi atsivežė ją troleibusu į nusikaltimo vietą – įsidėjęs į maišą.

Prisiėmė kaltę vienas

„Viskas vyko mano iniciatyva. Draugo paprašiau tik padėti – kad pastovėtų gatvėje ir pasaugotų, ar niekas neateina“, – tikino teismą J.Pleganovas, neigdamas, kad žinojo, jog tądien žydams buvo ypatinga diena – šventinės Šabo pamaldos. Bet neneigė supratęs, kad taip elgdamasis tyčiojasi iš jų.

Tačiau J.Pleganovas tikino, kad niekas jo taip elgtis nepakurstė. Ir neigė dalyvavęs 2011-ųjų balandžio 20-osios naktį kabinant sinagogos kieme plakatą, cituojantį Adolfą Hitlerį, kurio tądien buvo gimtadienis, tais metais sutapęs su žydų Velykų antrąja diena.

Anot J.Pleganovo, jis tąnakt dirbo. Tačiau apie pusę septynių ryto, grįždamas troleibusu iš tuometinės savo darbovietės Vilijampolėje, šį plakatą matęs. O ekspertai aptiko ant šio jo DNR, nes jis vežęs audinį, vėliau tapusį plakatu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Taigi, ir žinojęs, kad rengiamas toks plakatas. Tačiau neva tikrai nežinojo, koks bus jo turinys.

Prašė teisingos bausmės

Siūlydamas J.Pleganovui bausmę, prokuroras siūlė atsižvelgti, kad jis – iki šiol neteistas, yra baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. 

Prokuroras taip pat manė, kad Kauno žydų religinės bendruomenės ieškinys turėtų būti sumažintas.

Tačiau šiai atstovaujanti advokatė grindė ieškinio dydį po J.Pleganovo ir jo bendrininkų išpuolių bendruomenės nariams sugrįžusiais prisiminimais apie Kauno gete patirtus išgyvenimus, jų baimę lankytis sinagogoje – nežinant, ko dar laukti. Galiausiai – internete po šių išpuolių pasipylusia žydus įžeidusių komentarų gausa.

Suteikus teisę į paskutinį žodį J.Pleganovui, šis nedaugžodžiavo: „Prašau įvertinti mano veiksmus teisingai“.