Kauno apygardos teismas ėmėsi sveiku protu nesuvokiamos tragedijos, prieš pusmetį įvykusios Prienų rajone, aplinkybių narpliojimo. Byla atversta, nedalyvaujant 79-erių V.V., atėmusiam gyvybę miegančiam 17-mečiui anūkui.

Liepė pasiimti sūnų

Ekspertai konstatavo, kad jam smogta kirviu į galvą bei kaklą mažiausiai 18 kartų.

Į šoko ištiktų namiškių ir tragedijos aplinkybes tyrusių teisėsaugininkų klausimą „Kodėl?“ atsakė psichiatrai, kurių priežiūroje šiuo metu yra V.V. Jie konstatavo, kad senolis nesuprato tada, ką daro, kaip nesuvokia to, ką padarė, iki šiol. Greičiausiai V.V. psichikos sutrikimus išprovokavo senatvė ir ją lydinčios ligos. Niekada anksčiau jis pas šios srities specialistus nesilankė.

„Gal tai susiję su tuo, kad jis yra dirbęs Rusijos šachtose?“ – linkęs spėlioti nužudyto 17-mečio motinos sugyventinis. Tą lemtingą praėjusio spalio 19-osios, sekmadienio, naktį jis ką tik buvo grįžęs iš kaimynų, pas kuriuos svečiavosi su sugyventine bei 17-mečiu šios sūnumi, tačiau šie buvo parėję į namus geru pusvalandžiu anksčiau, kai į kambarį galvą įkišo V.V. ir pasakė savo dukrai: „Eik pasiimk savo sūnelį...“ Buvo apie trečia valanda nakties.

Bendravo tik su policija

Nieko gero nežadančius įtarimus, kuriuos pasėjo šie mįslingi žodžiai, netrukus perskrodė į kambarėlį už virtuvės, kuriuo 17-metis dalinosi su anūku, nubėgusios jo motinos klyksmas. Kambarėlyje, kurio sienos ir lubos buvo kruvinos, degė šviesa. 17-metis gulėjo savo lovoje jau be gyvybės ženklų.

Į dukters sugyventinio klausimą “Ką tu padarei?!“ V.V. neatsakė nieko. Tik sėdėjo akmeniniu veidu, kol atvyko iškviesta policija bei ją atlydėjusi greitoji.

Medikų pagalbos prireikė ne tik 17-mečio mamai, bet ir jos sugyventiniui. Teisėsaugininkams apžiūrint nusikaltimo vietą, jie, suleidus raminamųjų vaistų, greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežti į ligoninę.

Teisėsaugininkai taip pat klausė V.V., kodėl jis taip padarė. Pareigūnams senolis neįtikimai šaltu balsu aiškino, kad anūkas jo neklausė, kai liepdavo užgesinti kompiuterį ar televizorių ir eiti miegoti, visaip jį vadindavo, dėl ko jis ir palaukęs, kol šis užmigs, ir tada nuėjo į malkinę kirvio.

Niekas nepatvirtino

„Tai dėl to reikėjo žudyti?!” – sunkiai tvardėsi šilto ir šalto matę pareigūnai.V.V. sutiko, kad gal ir per griežtai paauklėjo anūką.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V.V. užsiminė ir apie tragedijos dieną tarp jo ir anūko įvykusį konfliktą, kurio priežasties senolis paaiškinti nesugebėjo. Neva tada skalbinius lyginęs 17-metis apipurškė jį vandeniu. Be to, senoliui užkliuvo, kad anūkas pasigamino savadarbę bokso kriaušę (anot namiškių – vos kelios dienos iki tragedijos) ir treniravosi su draugu daržinėje. Ir tai V.V. tapo papildomu pretekstu užbėgti už akių neva būsimam anūko smurtui prieš jį.

Tačiau, anot ikiteisminį tyrimą pradėjusių teisėsaugininkų, daugiau niekas V.V. versijos, kad tragedija įvyko dėl jo ir anūko tarpusavio nesutarimų, nepatvirtino. Ir 17-mečio pedagogai, ir kaimynai teigė, kad jis nebuvo konfliktiško charakterio. Priešingai – mandagus, komunikabilus, gerai mokėsi.

Įtarimų nebuvo

Pasak 17-mečio motinos sugyventinio, gal atsivežus V.V. iš Varėnos rajono, kur jis gyveno iki sūnaus mirties, iš pradžių ir buvo adaptacijos problemų, įkurdinus senolį anūko kambarėlyje.

Kitos išeities nebuvo, nes jų name – tik du kambariai ir virtuvė. Ši – dar mažesnė už kambarėlį, kuriuo 17-mečiui teko dalintis su seneliu. O važinėti pas jį į Varėnos rajoną po netikėtai dirbant miške sukniubusio širdies ligą turėjusio brolio mirties buvo per sunku, todėl dukra ir nusprendė parsivežti tėvą į savo namus.

Anot pašnekovo, per tuos nepilnus porą metų, kai teko dalintis viena pastoge su V.V., jie nepastebėjo, kad senolis turėtų psichikos sutrikimų – nei jis nusišnekėdavo, nei skųsdavosi anūku, nei grasino, kad bus priverstas imtis jo auklėjimo. Niekada ir pats 17-metis nėra sakęs, kad senelis jam grasina.

Pareiškė ieškinius

Nukentėjusiomis šioje byloje pripažintos nužudytojo motina bei vyresnioji – jau pilnametė sesuo.

Jo tėvas prieš devynerius metus žuvo sūnaus, kuriam tebuvo 9-eri, akyse. Tragedija įvyko 2006-ųjų gegužę – netoli namų, nepavykus saugiai nutupdyti ore sugedusio vienmotorio lėktuvėlio, kurį pilotavęs berniuko tėvas buvo sukonstravęs pats.

Nukentėjusiosios, prašiusios uždaro teismo proceso, pareiškė savo tėvui bei seneliui piniginius ieškinius. Dukra prašo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 100 tūkst. eurų. Anūkė – brolio laidojimo išlaidas ir 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Rokiškio psichiatrų globoje esantis V.V. turi nekilnojamojo turto, į kurį gali pretenduoti ir kiti jo vaikai ar šių šeimos nariai.

Stebės, ar nepasveiko

Kauno apygardos teismas turės išspręsti klausimą ir dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių V.V. taikymo.

Tačiau jį globosiantys psichiatrai, vadovaudamiesi įstatymais, po kurio laiko vėl turės spręsti, ar V.V. jau negalėtų būti perkeltas į švelnesnio režimo gydymo įstaigą negu Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Ir tai jie turės daryti sistemingai, kaip ir kitų panašių savo pacientų atžvilgiu.

Jeigu būtų priimtas sprendimas perkelti V.V. į gydymo įstaigą be grotų, Rokiškio psichiatrai vėl turėtų kreiptis į teismą, nes tokiais atvejais tai galima padaryti tik šiam leidus.