Ūkininkavo įkalinimo įstaigoje?

Šiandien Kėdainių rajono apylinkės teisme turėtų įvykti jau aštuntasis R.Čeponio ir jo įtariamų bendrininkų teismo posėdis, tačiau per pusmetį byla dar net nepradėta nagrinėti iš esmės.

Tam trukdė tai, kad nė į vieną posėdžių nesusirinko visi kaltinamieji. Kelis jų vis persekioja nelaimės – suserga ar susižeidžia, kad net lūžta kaulai.

R.Čeponis įtariamas apgaule gavęs daugiau nei 1,9 mln. eurų vien ES paramos lėšų, skirtų ekologiškam ūkiui vystyti. Teismo sprendimu kaltinamiesiems, jeigu šie būtų pripažinti kaltais, tektų grąžinti ir likusią civilinio ieškinio dalį – dar 0,9 mln. eurų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė dienraščiui "Kauno diena" teigė, kad agentūra šioje byloje dar gegužę pateikė civilinį ieškinį, siekiantį 2,8 mln. eurų.

Juos siekiama susigrąžinti iš šešių civilinių atsakovų. "Jeigu pasitvirtintų baudžiamojoje byloje inkriminuojami nusikaltimai, NMA iš kaltinamųjų reikalautų visos išmokėtos paramos, neskirstant jos į ES ir Lietuvos valstybės dalis", – pastebėjo A.Mileikaitė.

Oficialiai ši suma atsidūrė šešių asmenų, kaip įtariama R.Čeponio bendrininkų, kišenėse. Būtent jų vardu įregistruotų ūkių paramai ir buvo prašoma pinigų iš ES fondų ir valstybės.

Manoma, kad vis dėlto ne šis šešetukas sugalvojo įregistruoti ūkius ir kreiptis dėl maksimalių išmokų už ekologišką ūkininkavimą. Tai leidžia įtarti ir jų biografijos.

Vienas, kilęs iš Panevėžio rajono, yra nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis asmuo. Kitas, kaip ir likusieji kilę iš Šėtos, tuo metu, kai turėjo ūkininkauti, atliko bausmę Pravieniškių įkalinimo įstaigoje, dar vienas dalį ūkininkavimo laiko uždarbiavo Airijoje.

Dar trys tebuvo samdomi pagalbininkai R.Čeponio ūkyje darbams atlikti.

Neva gražino skolas

Tyrėjai suskaičiavo, kad per penkerius metus į R.Čeponio įtariamų bendrininkų sąskaitas NMA pervedė daugiau nei 1,9 mln. eurų ES paramos lėšų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) teigia, kad šios lėšos galų gale atsidūrė R.Čeponio kišenėje. Jaunieji ūkininkai, kaip užfiksuota byloje, R.Čeponiui didžiules sumas pervesdavo kaip pinigus, sugrąžinamus už skolas.

Ikiteisminio tyrimo metu R.Čeponis atsisakė teikti parodymus, jis užėmęs nebylaus nekaltojo poziciją. Su kaltinimais nesutinka, bet nieko neaiškina. R.Čeponis visuomet ateidavo iškviestas tyrėjos. Su ja bendravo mandagiai.

Teisėsaugos rasti jaunieji ūkininkai, anot bylą kuruojančio Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko, tvirtina, kad R.Čeponis – niekuo dėtas.

Vis dėlto baigtame ikiteisminiame tyrime įtarimai kreditiniu sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu pareikšti, kaip manoma, apgaulingos schemos sumanytojui – R.Čeponiui ir, kaip įtariama, jo bendrininkams – jauniesiems ūkininkams.

Dėl trijų fiktyviai įformintų ūkininkų ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, nes asmenys slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų ir buvo paskelbta jų paieška.

R.Čeponiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jam ir dar vienam kaltinamajam, turinčiam nekilnojamojo turto, pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas

.Išnuomojo savo žemę

FNTT ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų, bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija, atlikto tyrimo metu atskleista, kad R.Čeponis pirkimo-pardavimo ar panaudos sutartimis išnuomojo savo ir kitų asmenų žemes minėtiems jauniesiems ūkininkams.

Byloje užfiksuota, kad pastarieji neturėjo nuomojamai žemei apdirbti reikalingos technikos ir kitokių resursų, todėl realiai žemės ūkio veiklą vykdė stambusis ūkininkas R.Čeponis.

Tyrėjai nustatė, kad būtent jis žemės nuomotojų vardu tvarkė apskaitą, teikė reikalingus dokumentus NMA, kad būtų gautos subsidijos.

FNTT teigimu, deklaruota, kad žemės plotuose buvo auginamos juodosios garstyčios, už kurias mokamos didžiausios išmokos.

Užauginta produkcija, bylos duomenimis, dokumentuose buvo realizuojama tiems patiems ekologiniams ūkiams ir realiai rinkoje niekur nebuvo parduodama.

Netikėtai užsidegė namai

Dėl R.Čeponiui ir dar šešiems asmenims kilusių nemalonumų iš dalies kaltas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

"R.Čeponio asmeniškai nepažinojau. Tačiau ne vienas ūkininkas manęs ėmė klausti: "Ūkininkų sąjungai vadovauji ir leidi daryti tokias nesąmones?" Signalų sulaukiau ne iš vieno", – pasakojo J.Talmantas. Jis susidomėjo, ką ūkininkai turi omenyje taip kalbėdami.

"Tada kreipiausi į ūkio viceministrą, šis – į ministrą. Jis nurodė Nacionalinei mokėjimo agentūrai patikrinti situaciją", – aiškino J.Talmantas.

Tad sutapimas ar ne, kad šiai istorijai pasiekus teismą ir iškilus į viešumą sudegė jo sodyba, o dar po dviejų savaičių ėmė liepsnoti ir jo posūnio namai. Bendras nuostolis, anot J.Talmanto, – 185 tūkst. eurų.

"Gerai, kad posūnis dar nemiegojo ir laiku pastebėjo gaisrą. Padegėjų negąsdino tai, kad viduje degė šviesa. Viskas vyko prieš pat vidurnaktį", – apie antrąjį gaisrą pasakojo J.Talmantas.

Jis apie savo įtarimus, kad gaisrai gali būti susiję su R.Čeponiu, pasidalijo su policija. Tačiau tyrėjai, anot jo, nerado nusikaltimo sudėties.

J.Talmantas teigė, kad su R.Čeponiu nebuvo susitikęs akis į akį. Nei dėl bylos, nei dėl gaisrų. "Su juo absoliučiai nekalbėjau. Jis ir jo svainis yra labai išdidūs, aiškina, kad jeigu lįsim, važiuosim į jo lauką – susitvarkys. Pravažiavimo kelius suaria", – tikino pašnekovas.

Seimo narys Kazys Starkevičius, prasidėjus R.Čeponio bylos ikiteisminiam tyrimui ėjęs žemės ūkio ministro pareigas, pasakojo operatyviai reagavęs į signalą, kad ekologinių pavadinimą turėję ūkiai Kėdainių rajone galimai žaidžia nešvariai.

Jis sakė girdėjęs apie gaisrus J.Talmanto aplinkoje. "Žinau, kad yra nukentėjusių ir kitų ūkininkų, kurie dorai kėlė šias problemas. Jiems buvo duotas signalas, kad geriau tylėtų. Banditiški metodai, taip pavadinčiau", – apgailestavo K.Starkevičius.

Su niekuo nebendrauja?

Norėdami išgirsti R.Čeponio poziciją apsilankėme Šėtos miestelyje. Nuvykome adresu, kuriuo R.Čeponio vardu registruotas telefono numeris. Namas ir jo aplinka – išpuoselėti. Spindėjo ir didelė teritorija tarp namą juosiančios tvoros ir kelio.

Užėjusius į kiemą pasitiko šuo. Išgirdusi jo lojimą pro duris į kiemą išėjo moteris. Pasisakėme, kad ieškome R.Čeponio. "Jis čia nebegyvena", – sakė moteris. Kiek vėliau ji jau teigė, kad R.Čeponio šiame name beveik nebūna.

Pasiteiravome, gal ji turi ūkininko telefono numerį. "Jis su niekuo nebendrauja", – patarė nevargti pašnekovė. Apie bylą, iškeltą R.Čeponiui, ji sakė žinanti tiek, kad tebevyksta teismai.

Su R.Čeponiu susisiekti taip ir nepavyko.