Kauną juosiančiais keliais praūžę chuliganai per valandą ar truputį daugiau padarė 70 tūkst. eurų viršijančios žalos. Jų rankomis nupjauti stulpai laikė įrangą, kuri tarnavo eismo sąlygoms stebėti. Dėl vandalų padarytos žalos kentės vairuotojai.

Viskas išsijungė

Šalia Kauno stovėję keturi eismo sąlygų stebėjimo įrenginiai užgeso naktį iš antradienio į trečiadienį. Išsijungė viskas: elektra, vaizdo fiksavimo kamerų vaizdai, nutrūko visų rodmenų tiekimas. Ir tik ryte į įrenginių tarnavimo vietą nuvykę darbuotojai pamatė, kas nutiko – vandalai nupjovė visus keturis stulpus, kurie laikė įrangą. Ji sudaužyta nepataisomai.

Stulpai stovėjo magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Giraite ir Kaune, ties Č.Radzinausko tiltu. Lietuvos kelių direkcijos duomenis, padaryta žala viršija 70 tūkst. eurų. Beveik neabejojama, kad piktadariai niokojo valstybės turtą norėdami pridengti savo nusikalstamą veiką, matyt, nesuvokdami įrenginių paskirties.

"Nežinau, ką galvojo tie, kurie daužė. Ar tai buvo greičio mėgėjai, ar siekdami paslėpti kokią kitą nusikalstamą veiką? Greičio šie įrenginiai nematuoja. Tai nėra vienetinis vandalizmo atvejis. Kauno apskrities kelius valdanti įmonė vandalų padarytai žalai likviduoti kasmet skiria nuo 150 iki 250 tūkst. eurų. Tokia kasdienybė", – skaičiavo Kauno regiono kelių direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Tomas Mockus.

Žiemos peizažas

Eismo stebėjimo įrenginių jutikliai matuoja parametrus, reikalingus kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti: kelio dangos paviršiaus temperatūrą ir santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį.

T.Mockaus aiškinimu, suknežinti įrenginiai Lietuvoje pirmieji daigai, o visoje Europoje tokios priemonės yra seniai priimtos, veikia nuolat. "Mes, kaip neturtinga valstybė, tik dabar pradedame jas taikyti, tačiau diegiame jas retai, ten, kur svarbiausia. Judame į priekį vairuotojų labui ir mūsų darbo efektyvumui", – dėl nesuvokiamo išpuolio apgailestavo "Kauno regiono kelių" direktoriaus pavaduotojas.

Specialistų teigimu, Vakarinio aplinkkelio ruožas ties Č.Radzinausko tiltu yra sudėtingas – jį su nuokalnės ir įkalnės. Diegiamos naujosios technologijos tam, kad būtų galima stebėti ir valdyti situaciją.

"Žiemą, net ir nubarsčius kelią reikiamomis medžiagomis, sunkiosios transporto priemonės ar dėl to, kad perkrautos, ar dėl to, kad gal kiek prastesnės padangos, ima neužvažiuoti į kalną. Laiku to nepastebėjus, gali susidaryti neįveikiamos spūstys", – pasakojo T.Mockus.

Sudėtinga atkarpa

Vandalų suknežinti įrenginiai ir buvo diegiami tam, kad valdytų kritines situacijas, užbėgtų galimiems nepageidaujamiems reiškiniams už akių dėl pačių eismo dalyvių gerovės ir patogumo.

"Siekiama valdyti transporto mazgus taip, kaip valdoma visame pasaulyje. Toje vietoje buvo vykdomi trys etapai. Tai, ką išdaužė, buvo antrojo etapo įrenginiai, kurie reikiamus parametrus fiksuodavo lazerio principu, duomenis perduodavo į kompiuterį, kuris perdirba ir gauna esamos situacijos statistiką", – veikimo principą aiškino T.Mockus.

Pagal gautą medžiagą būdavo matoma, ar susidaro plikledis, spėjama, kada jis gali susidaryti, buvo informuojama apie lietų, sniego kiekį ir t.t. Buvo įrengta ir kamera, kuri rodo kelio vaizdą. "Šitų įrenginių paskirtis – fiksuoti esamas eismo sąlygas tuo konkrečiu laiku", – pabrėžė T.Mockus.

Buvo likęs žingsnis iki trečiojo etapo – kintamųjų ženklų įrengimo. "Kaip tik šiuo metu vyksta baigiamieji darbai. Jų metu visi trijų etapų įrenginiai būtų buvę sujungti į vieną kompleksą", – galutinį tikslą piešė direktoriaus pavaduotojas.

Kintamųjų ženklų įrenginys veiks automatiškai. Vairuotojams bus teikiamos rekomendacijos pagal situaciją, kuri jų laukia nuokalnėje.

Suremontuos ne viską

"Iki įrenginių sujungimo į bendrą sistemą mes jau matydavome, kas darosi, ir siųsdavome tarnybines mašinas tik pasirodžius pirmiesiems signalams. Kai spūstis jau susidaro, per vėlu – procesas tampa ne tik sudėtingas, bet ir ilgas", – suniokotų įrenginių naudą aiškino specialistas.

Žiemą ši sistema veikia be pertraukos. Kitais metų laikais ji nėra tokia svarbi.

"Žiema ne už kalnų, todėl mes stengsimės sutaisyti. Tačiau 40 tūkst. eurų iš dangaus nenukrenta. Norint viską sutvarkyti, reikės lėšų, tačiau niekas papildomai pinigų neduos. Vadinasi,  visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigai yra išmesti į balą, o jei suniokotą įrangą tvarkysime, teks  kažkur kažko nepadaryti", – paprastą aritmetiką aiškino specialistas.

Eismo intensyvumas Vakariniame aplinkkelyje yra 47 tūkst. automobilių per parą iš jų 7,5 tūkst. – sunkiasvorės mašinos.