Rado užrakintas duris

"Esu įsitikinęs, kad Robertas Mikučiūnas iš anksto suplanavo ir apgaule užgrobė verslą. Apgaule ir tyčiniais veiksmais užvaldė bendrovės "Kultūros sandėlis" kilnojamąjį turtą, investicijas, darbuotojus, įdirbį, lėšas, sunaudotas reklamai", – pasakojo "Kultūros sandėlio" direktorius Eigintas Aleksandravičius.

Kovo 7 d. jis, atvykęs į barą, rado užrakintas duris. Faktą patvirtino antstolis. Spyna buvo pakeista ir nuo tos dienos "Kultūros sandėlio" direktorius į darbą negali patekti. E.Aleksandravičius ir R.Mikučiūnas tik pernai birželį pasirašė patalpų nuomos sutartį trejiems metams su galimybe pratęsti dar dvejiems.

Per beveik metus bendravimo, užrakintas baro duris nuomininkai rado antrą kartą. Pasak E.Aleksandravičiaus, pirmą kartą tai įvyko prieš pat naujai įkurto baro atidarymą. Patalpas restoranų ir barų versle besisukančiam E.Aleksandravičiui ir jo kolegai išnuomojęs R.Mikučiūnas kaltina vyrus įsiskolinimu. Tiesa, jis nepanoro civilizuotai spręsti konfliktą ir į teismą nesikreipė, o savavališkai pakeitė visas spynas.

"Pagal pasirašytą sutartį, kai klientas nemokus, sutartis automatiškai nutrūksta be raštiško įspėjimo su visais padariniais, kurie yra išdėstyti sutartyje. Bendra jų skola arti 180 tūkst. eurų. Man asmeniškai jie skolingi daugiau nei 40 tūkst. su delspinigiais", – bandė aiškinti pastato Muziejaus gatvėje savininkas.

"Kultūros sandėlio" direktorius nurodė, kad R.Mikučiūnas, praėjus dešimt dienų po to, kai neįsileido nuomininkų, pakeitęs baro pavadinimą į "Sandėlis" skelbėsi atidarantis barą ir pradedantis veiklą.

Policija pradėjo tyrimą

"Kultūros sandėlio" direktorius E.Aleksandravičius kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinimai kol kas niekam nepareikšti.

"R.Mikučiūnas nepateikė jokių dokumentų, kuriais būtų pagrįstas įsiskolinimas. Priešingai, jis mums nepateikdavo aktų, pagal kuriuos mes turėtume atsiskaityti. Vos ne išvakarėse mes pervedėme pinigus už patalpų nuomą. Kiek supratau, policijai jis pareiškė, kad jei mes neskolingi, patys turime ir įrodyti", – stebėjosi E.Aleksandravičius.

"Kultūros sandėlio" direktorius nurodė, kad R.Mikučiūnas, praėjus dešimt dienų po to, kai neįsileido nuomininkų, pakeitęs baro pavadinimą į "Sandėlis" skelbėsi atidarantis barą ir pradedantis veiklą.

"Šiai veiklai jis naudoja visą užgrobtą "Kultūros sandėliui" priklausantį kilnojamąjį turtą, kurio apytikrė vertė 100 tūkst. eurų, o prekių likučių gali būti apytiksliai už 12 tūkst. eurų", – skaičiuoja už borto likęs E.Aleksandravičius.

Vyras stebėjosi R.Mikučiūno kaltinimais įsiskolinimu, nes jam esą yra sumokėtas avansas. Nuoma sumokėta į priekį, o tokie metodai kaip R.Mikučiūno primena laukinius Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikus, kai banditai brutaliai perimdavo jau įsuktą verslą.

(Nuotraukoje - Eigintas Aleksandravičius)

Elgėsi keistai

Prisimindamas bendravimo su R.Mikučiūnu pradžią, E.Alesandravičius apie pastato savininką negalėjo pasakyti nieko blogo. E.Aleksandravičius pasakojo, kad pats R.Mikučiūnas susirado jo verslo partnerį ir pasiūlė nuomotis patalpas, kuriose būtų galima atidaryti barą.

"Iš pradžių bendravo labai normaliai, atrodė racionalus žmogus. Mes buvome akis išdegę. Patalpos buvo geros, norėjome veikti, tikėjome, kad galime sukurti geriausią vietą Kaune, netgi nepopuliarioje vietoje sukurti traukos objektą", – šyptelėjo "Kultūros sandėlio" direktorius.

Pasak E.Aleksandravičiaus, R.Mikučiūnas pats norėjo  kurti barą-klubą, tačiau neturėjo tam žinių, todėl ieškojo, kas galėtų padaryti. Esą kai išsinuomojo patalpas pirmame aukšte, buvo tik sienos, lubos, grindys ir kolonos. Rūsys buvo visiškai neįrengtas. "Mes viską padarėme. Įrengėme tualetus, virtuvę, ventiliaciją, baldus, žodžiu, pasirūpinome viskuo, kas yra reikalinga barui", – dėstė E.Aleksandravičius.

Kita medalio pusė ėmė aiškėti dar neatidarius naujojo baro. "Įrengiant barą buvo atvejų, kai jis išvarė meistrus, nes jam kažkas netiko. Jis vaikščiojo, kada norėjo, kur norėjo. Suprantu, kad jis savininkas, bet juk jis nuomoja patalpas. Čia panašiai, jei nuomotum butą, tačiau vakarais ateitum į išnuomotą butą pavalgyti", – savininko keistumais stebėjosi "Kultūros sandėlio" direktorius.

Pasak E.Aleksandravičiaus, pirmasis rimtas signalas buvęs pernai rugsėjį, kai savininkas užrakino duris ir neįsileido nuomininkų. Tąsyk pavyko konfliktą išspręsti taikiai.

Kalbėjo apie perėmimą

Direktorius aiškina puikiai žinojęs, jei bus skolų, sutartis gali būti nutraukta be įspėjimo. Esą dar šiemet vasario pabaigoje gavo patvirtinimą, kad nuomos sutartis galioja, o kovo pradžioje durys jau buvo užrakintos. Pasak E.Aleksandravičiaus, jie patys neturėjo jokių galimybių žinoti, kokie yra elektros skaitiklių rodmenys, nes neturėjo rakto nuo skydinės, o R.Mikučiūnas jų nedavė.

Esą kalbos, kad R.Mikučiūnas turi negerų kėslų, nuomininkus buvo pasiekusios anksčiau. "Rangovams jis aiškino, kad pasirašė tokią sutartį, kad visi iš čia išeis basi. Tokius tekstus išgirdome praėjusių metų rugsėjo pradžioje, tačiau jau buvo padarytos didelės investicijos, todėl kelio atgal nebuvo", – aiškino E.Aleksandravičius.

Jo žiniomis, jau nuo šių metų sausio pabaigos R.Mikučiūnas pradėjo kalbėtis su tiekėjais, baro darbuotojais ir aiškinti, kad jis esą perims baro veiklą.

"Tas įdirbis, kuris buvo mūsų padarytas, jam tiko ir patiko. Jis pasisavino viską – nuo idėjos iki šakučių, važiuoja su tais svetimais daiktais. Išėjo taip, kad jis pats įstūmė mus į galimas skolas už komunalinius mokesčius ir taip nureketavo. Oficialus kelias užtrunka, todėl jis pasielgė būtent šitaip, o dabar gali vilkinti tyrimo eigą, nes jam nenaudingas greitas sprendimas. Jam reikėjo, kad kažkas įsuktų veiklą", – mintimis dalijosi E.Aleksandravičius.

(Nuotraukoje - Robertas Mikučiūnas)

Prasta dosjė

E.Aleksandravičius liejosi, kad tik vėliau sužinojęs, esą panašių aferų būta ir anksčiau, kad R.Mikučiūnas garsėja kaip konfliktiškas žmogus. Pasak E.Aleksandravičiaus, iš R.Mikučiūno pasisakymų jam susidarė įspūdis, kad pastato savininkas yra dažnas prokuratūros ir teismų lankytojas.

"Girdėjome, kaip jis konfliktavo su savo darbuotoja ir rengėsi eiti į teismą. Jis konfliktuoja su kaimynais, konfliktavo su savivaldybe dėl neteisėtų statinių. Renovuodamas šio pastato išorę, tai jis darė be jokių leidimų, o paskui mokėjo baudą ir tik vėliau įteisino fasado rekonstrukcijos projektą", – surinktais duomenimis apie savininką dalijosi "Kultūros sandėlio" vadovas.

Šiandien tą patį pastatą Muziejaus gatvėje virš įėjimo durų puošia pavadinimas "Sandėlis". Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, siekiant pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, ir savivaldžiavimo tik įsibėgėja. Toks tyrimas gali užsitęsti metus ar net kelerius.

"Jis paspendė mums spąstus, nepateikdamas sąskaitų apmokėti, ir puikiai žino, kad išsiaiškinti tai galės tik prokuratūra. Jis turi patirties, susidaro įspūdis, kad pagal tokias schemas jis yra dirbęs ir anksčiau", – kartėlio neslėpė E.Aleksandravičius.

Priešinga versija

Dėl konflikto su "Kultūros sandėlio" įkūrėjais R.Mikučiūnas pateikė labai panašią versiją kaip ir nuomininkai, tik vardus reikėtų sukeisti. Esą patalpas jis pats buvo jau įrengęs, viskas buvo sutvarkyta, jauni vyrai atėjo "ant visko gatavo".

"Jie gavo įrengtas patalpas, su įranga, su viskuo, su veiklos koncepcija, tik reikėjo paimti ir dirbti, o netingėti kažką daryti ir nors kažkiek atsiskaityti. Jie ateidavo tik prisigerti ir pinigų iš kasos pasiimti", – rėžė R.Mikučiūnas.

Jis neigė ieškojęs sugebančiųjų įsukti baro verslą. R.Mikučiūnas aiškino visai neieškojęs nuomininkų. Esą jie patys jį susirado ir norėjo nuomotis.

Neabejoja teisumu

Pastato savininkas laikosi pozicijos, kad nuomininkai jam įsiskolino ir tikino, kad yra banko išrašai, kuriais remiantis nepavyks pameluoti. "Yra sutarties punktai, yra dokumentai. Kodėl jis neįrodo? Todėl, kad neturi kaip pagrįsti. Pasakyti be pagrindo nėra sunku", – pozicijos laikėsi R.Mikučiūnas.

Jis neatlyžo, esą jei bus neteisus, byla keliaus į teismą, o jeigu neteisūs nuomininkai, turės sumokėti. "Aš žinau, kaip jie supirkinėjo sąskaitas faktūras nebūtiems daiktams, kaip ant sąskaitų faktūrų yra kitų žmonių pavardės ir parašai, už juos atsiskaitoma kitų žmonių kreditinėmis kortelėmis", – nesistengdamas pagrįsti savo žodžių bėrė R.Mikučiūnas.

Pastato savininkas teigė, kad vadovaujasi keturiomis sutartimis. Esą dvi yra patalpų nuomos, viena įrangos nuomos ir trečia atsiskaitymas už atliktus darbus. R.Mikučiūnas tikina, kad visos yra sulaužytos.