Tai reiškia, kad Vilčinskai lieka atleisti nuo atsakomybės dėl trijų mažamečių savo vaikų pagrobimo, o dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną byla jiems nutraukta.

Kaip pranešė LAT, kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog žemesnieji teismai, vykdydami Vilčinskų baudžiamąjį persekiojimą dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti sieną, pažeidė principą, kad negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad asmenys buvo pakartotinai persekiojami už iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus, neatskiriamai susijusius su tuo pačiu laiku, ta pačia vieta ir tuo pačiu įvykiu faktus, už kuriuos jie jau buvo nubausti administracine tvarka ir sumokėję administraciniame nurodyme nustatytą baudą“, – teigiama teismo pranešime.

Dėl to teisėjų kolegija žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis dėl Vilčinskų išteisinimo pasikėsinus kirsti valstybės sieną panaikino ir baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos jiems nutraukė.

BNS rašė, kad Kauno apylinkės teismas pernai rugsėjį Vilčinskus išteisino dėl pasikėsinimo neteisėtai pereiti Baltarusijos sieną, nes toks nusikaltimas, teismo vertinimu, nebuvo padarytas.

LAT taip pat atmetė Vilčinskų gynėjo kasacinio skundo argumentus, padaręs išvadą, kad žemesnės instancijos teismai asmenų veiksmuose pagrįstai nustatė savo vaikų pagrobimo nusikalstamos veikos požymius.

Įvykio dieną tėvai, be leidimo išsiveždami iš vaikų globos įstaigos joje teisėtai gyvenančius tris savo vaikus, elgėsi neteisėtai, jie suprato, kad pagrobia savo vaikus.

Kasacinio teismo vertinimu, reikšmę turi aplinkybė, kad dieną, kai tėvai iš vaikų globos įstaigos be leidimo išsivežė savo tris nepilnamečius vaikus, teismo nutartis, kuria leista iš tėvų skubiai paimti vaikus, buvo įsiteisėjusi ir galiojanti, kaip ir jos pagrindu priimti mero potvarkiai dėl nepilnamečių laikinosios globos.

„Tai reiškia, kad teismo ir institucijos sprendimai turėjo būti vykdomi. Įvykio dieną tėvai, be leidimo išsiveždami iš vaikų globos įstaigos joje teisėtai gyvenančius tris savo vaikus, elgėsi neteisėtai, jie suprato, kad pagrobia savo vaikus, ir norėjo taip veikti“, – nurodė LAT.

Vis tik vėliau panaikinus teismo nutartį dėl vaikų paėmimo ir juos grąžinus tėvams, byloje nesant duomenų apie vaikų priežiūros pažeidimus, Vilčinskų padarytas pagrobimas prarado pavojingumą. Todėl dėl šio nusikaltimo, pasak LAT, sutuoktiniai buvo pagrįstai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip rašė BNS, Vilčinskų gynėjas kasaciniu skundu prašė apylinkės teismo nuosprendžio dalį panaikinti ne tuo pagrindu, kad vaikų pagrobimas prarado pavojingumą, bet konstatuojant, jog apskritai nebuvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.

Savo ruožtu, skundą pateikusi prokuratūra prašė bylą grąžinti apeliacinei instancijai nagrinėti dar kartą.

Kauno apygardos teismas šių metų sausį nepakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis anksčiau sakė, kad civilinio proceso eiga, kai apygardos teismas Vilčinskams grąžino ne pagal procedūras paimtus vaikus, iš esmės lėmė išnykusį pagrobimo pavojingumą baudžiamojoje byloje.

Bylą teismai nagrinėjo po to, kai 2023-iųjų liepą galimai savavališkai iš Kauno vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikus pasiėmę tėvai buvo rasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.