„Turime apie metų laikotarpį, ir kiekvienas iš vaikų buvo seksualiai išnaudojami nuo vieno iki trijų kartų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė jis.

Kaip jau rašyta, seksualinio prievartavimo Vilijampolės socialinės globos namuose tyrime jau nustatyti devyni nukentėjusieji. Jauniausiam iš jų – 12 metų, vyriausiajam – 20. Net aštuoni nukentėjusieji – nepilnamečiai. Keturi iš jų – dar mažamečiai, t.y. neturi 14 metų.

„Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau apklausti trys nukentėję nepilnamečiai. Artimiausiu metu, rytoj, bus apklausiami dar du. Šiandien šiems vaikams yra teikiama socialinė pagalba, dirbama su globos namais „Užuovėja“, kurie yra Vilniuje“, – sakė vyriausiasis prokuroras.

Visi nukentėjusieji yra berniukai. Tiek jie, tiek įtariamasis yra asmenys su specialiaisiais poreikiais.

„Apklausos yra ganėtinai komplikuotos, bet tikrai galima gauti informacijos, reikšmingos tyrimui, ir jos yra pakanka, kad kalbėtume apie tam tikrą laiką bei nusikaltimų skaičių“, – sakė prokuroras, neslėpdamas, kad apklausų metu yra naudojamos ir lėlės, ir piešiniai.

Jis neatmetė galimybės, kad gali atsirasti ir daugiau nukentėjusiųjų bei daugiau įtariamųjų.

Tyrimas pradėtas gavus globos namų direktorės kreipimąsi, tą pačią dieną sulaikytas nepilnametis įtariamasis. Teisėsauga turi įtarimų, kad darbuotojai netinkamai reagavo ir laiku nenustatė galbūt nusikalstamos veikos, todėl atliekamas tyrimas dėl darbuotojų veiksmų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą planuojama apklausti visus Vilijampolės socialinės globos namų darbuotojus, dirbusius su vaikais. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, įskaitant ir tuos, kurie jau nebedirba, ketinamų apklausti asmenų –apie 500. Tokia kadrų kaita šioje įstaigoje per pastaruosius kelis metus.

„Ieškoma galimybės atsakyti į klausimus, kodėl apie metus tie vaikai buvo seksualiai prievartauti“, – sakė vyriausiasis prokuroras.

Anksčiau minėjęs, kad atliekant šį tyrimą teisėsaugai trūksta psichologų, D.Valkavičius sakė, kad ši problema išlieka.

„Labai dažnai kalbama, kad psichologų yra pakankamai, tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes kalbame apie tuos psichologus, kurie gali ikiteisminio tyrimo metu gauti iš vaikų mums reikalingą informaciją. Jeigu kalbėtume apie psichologus, kurie gali teikti psichologinę pagalbą, tai jų išties yra pakankamai, tačiau kai reikia ikiteisminio tyrimo metu dalyvauti procese, bendrauti su vaiku, gauti iš jo tyrimui reikšmingų duomenų, tuos duomenis vėliau teikti, (...) tai išties yra labai sudėtinga“, – sakė jis.

Itin sudėtinga situacija, pasak prokuroro, buvo pirmosiomis tyrimo dienomis, kai per 48 valandas teisėsaugai reikėjo surinkti pakankamai įrodymų, kad įtariamajam būtų skirta kardomoji priemonė.

D.Valkavičius atkreipė dėmesį, kad tai – labai specifinė byla. Planuojama tirti ne tik įtariamojo, bet ir nukentėjusiųjų psichologinę bei psichinę būklę. Visiems jiems bus skirtos kompleksinės ambulatorinės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, kurios užtruks. Tačiau tik po jų paaiškės, kokios tolesnės šios bylos perspektyvos. Ir, svarbiausia, ar įtariamasis geba valdyti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Kol kas daroma išvada, kad nukentėjusieji suvokė, kas su jais buvo daroma.

Šiandien duomenų, kad tokie nusikaltimai šiuose globos namuose buvo daromi, anot D.Valkavičiaus, pakanka. Pasiteiravus, ar kituose globos namuose yra buvę užfiksuota kažkas panašaus, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras atsakė: „Tokio masto – tikrai ne".