Aną dieną išėjau pasivaikščioti ir nepajutau, kaip sutemo. Ėjau tarp namų ir žvalgiausi į šviečiančius langus. Pastebėjau vieną dalyką – renovuotuose namuose atvirų langų beveik nemačiau, užtat dar neatnaujintų namų gyventojų dauguma buvo plačiai juos atvėrę. Supratau, kad tie, kieno namai vis dar nerenovuoti, yra, tiesiogine to žodžio prasme, apiplėšiami, juk jie negali sumažinti šildymo butuose. Vieniems šalta, kitiems karšta, todėl ir pleškina. Labai akivaizdus skirtumas gyvenimo atnaujintuose ir neatnaujintuose daugiabučiuose.

Vincas

Politikų kalba – skurdi

Pasiklausiau, kaip kalba dabartinis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, ir pasidarė labai liūdna. Jo kalba kaip kokio piemens. Jam krūva – ir valstybių, ir įstatymų, ir visų kitų į krūvas nelimpančių dalykų. Premjerės nuolat kartojamas pasakymas: „Dedame pastangas“, pasak žodyno, vartotinas, bet kitaip ji nemoka išsireikšti. Ne tik bendras visų lietuvių kalbos vartojimo lygis, bet ir šalį valdančių politikų – labai menkas. Liūdna ir neramu, kaip kalbės mūsų vaikaičiai.

Benedikta

Kam ta isterija?

Pajūryje porą savaičių vyks karinės pratybos. Kariškiai apie tai paskelbė beveik visais būdais. Bet kažkas kažko vis tiek nesupranta. Į socialinius tinklus kelia nuotraukas, kuriose fiksuoja paplūdimyje išrikiuotus betoninius blokelius, vadinamus drakono dantimis. O jau klausimų. O jau panikos. Vieniems užkliūva, kad karinės mašinos važinėja paplūdimiais, kitiems atrodo, kad jie jau niekada daugiau negalės patekti į pliažą. Kiekvienas komentuoja, kaip moka ir gali. Neišmanymas kyšo iš kiekvieno žodžio. Jau ir nebesupranti, žmogau, kas geriau, kai ruošiamasi gintis ar kai nieko nedaroma. Nes visais atvejais tokiems rėksniams bus blogai. Aišku, kad nemaža dalis komentarų yra sugeneruoti dirbtinai, tik ne kiekvienas tai supranta. Ramybės, gerieji žmonės. Gyvenkite su mintimis galvose, o ne ant liežuvio galo.

Vaidas