Iš skrydžius rengiančių bendrovių keliautojai turėtų drąsiau reikalauti kompensacijų

Už pradangintą bagažą, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą Lietuvos piliečiai iš aviakompanijos gali reikalauti iki 5 tūkst. eurų kompensaciją, nes tokią galimybę numato Monrealio konvencija. Gegužės 1 d. įsigaliojus dar ir Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklėms, oro bendrovės privalo keliautojus informuoti ir apie savo atsakomybę.

Įgyvendino svarbius teisės aktus

Iki įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje nebuvo teisės aktų, aiškiai reglamentuojančių vežėjų ir keleivių santykius. Pavyzdžiui, atšaukus reisą, aviakompanija galėjo tik grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus, visiškai nesukant galvos dėl keliautojo patirtų nepatogumų.

Tačiau Seimui 2004 m. ratifikavus Monrealio konvenciją ir šalyje pradėjus taikyti 2004 m. ES reglamentą, įpareigojantį oro bendroves kompensuoti keleiviams neturtinę žalą, keliautojai nežinojo savo teisių.

“2005 metais padaugėjo skundų bei kreipimųsi į Susisiekimo ministeriją dėl oro bendrovių atsakomybės už keleivių bagažo gabenimą, todėl reikėjo ir dar tobulesnių taisyklių”, - sakė ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas.

Naujos Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės įsigaliojo šiemet gegužės 1 d. Pasak V.Šalausko, šiais metais Susisiekimo ministerija negavo nė vieno skundo.

Klientė nenuvyko į Bahamus

Pasak Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Kauno skyriaus vadovės Vidos Packočinienės, iki taisyklių patvirtinimo žmonės susidurdavę su daugybe neaiškumų dėl bilietų, bagažo ir kompensacijų, kurias išmokėti oro bendrovės nebuvo įsipareigojusios.

“Ir dabar žmonėms trūksta informacijos apie šias taisykles, kurios suderintos su Monrealio konvencija ir Europos Sąjungos teise”, - sakė V.Packočinienė.

Ji tikina, kad šiuo metu kur kas aiškiau yra apibrėžta oro bendrovių atsakomybė ir keliautojai turėtų tuo pasidomėti.

“Vadovaujantis jomis, oro bendrovės privalo keliautojams suteikti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie vežimo sąlygas ir tvarką, - kalbėjo V.Packočinienė. - Pavyzdžiui, šiuo metu tiriu į Bahamus vykusios kaunietės skundą, kuri siekia gauti kompensaciją. Kol kas sunku pasakyti, ar klientė teisi, nes bendrovė ją skraidino tik į Filadelfiją (JAV), iš kur moteris vėliau keliavo pati”. Nukentėjusi kaunietė priekaištauja įmonei, kad ji neinformavo apie Bahamų vizos būtinybę, esą dėl šios informacijos trūkumo sužlugo svarbus susitikimas.

Išmokos priklauso nuo atstumo

Naujos taisyklės įpareigoja oro vežėją, bilietų pardavėją ar kelionės organizatorių raštiškai pranešti keleiviui apie skraidinimo sąlygas prieš įsigyjant bilietą.

“Nusiskundimų netrūko ir savo paslaugas pradėjus teikti pigių skrydžių bendrovėms, - prisiminė V.Packočinienė. - Pavyzdžiui, biliete vežėjai tik anglų kalba nurodydavo, kad jis negrąžinamas, bet apie tai būtina parašyti ir lietuviškai”.

Žmogus taip pat privalo gauti nemokamą pagalbą oro bendrovei atsisakius jį skraidinti, atšaukus ar atidėjus skrydį. Jei keleivis turi laukti kito maršruto, jis turi būti nemokamai pamaitintas, pavaišintas gaiviaisiais gėrimais. Jam taip pat turi būti suteikta galimybė du kartus nemokamai pasinaudoti telefonu, faksu ar internetu. Už atsisakymą vežti oro bendrovė privalo keleiviui išmokėti 250-600 eurų kompensaciją. Jos dydis priklauso nuo skrydžio atstumo.

“Jei lėktuvas vėluoja į galutinę atvykimo vietą ir dėl to keleivis patiria nenumatytų išlaidų (pavyzdžiui, neplanuota nakvynė viešbutyje), galima reikalauti net iki 5 tūkst. eurų kompensacijos”, - sakė V.Packočinienė.

Būna įvairių netikėtumų

Kad oro bendrovės neretai keičia planus, patvirtino ir Kauno oro uosto generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas. Jo teigimu, prieš kelis mėnesius “Ryanair” bendrovė pakeitė maršrutą ir jos lėktuvas, skridęs iš Londono, nusileido ne Kaune, o Rygoje. Iš Latvijos sostinės keleiviai buvo parskraidinti Kaunan.

2005 m. K.Cucėnui su nepatogumais teko susidurti grįžtant namo iš Miuncheno. “Lėktuvas vėlavo 10 valandų ir, nors mums davė po 15 eurų maistpinigių, vis dėlto apie kompensacijas, nors jų ir reikalavome, niekas nenorėjo nė girdėti”, - pasakojo K.Cucėnas.

Į Daniją ir atgal skrydžius rengiančios UAB “Danų oro transportas” generalinis direktorius Evaldas Petkus prisiminė, kad dviem keliautojams įmonė išmokėjo 300 eurų kompensacijas ir nupirko bilietus kitu maršrutu. “Tada 34 vietų lėktuve buvo nupirkti tik 2 bilietai, - sakė E.Petkus. - Suprantama, mums neapsimokėjo skraidinti lėktuvo į Bilundą, todėl su keleiviais susitarėme.

Oro bendrovė visada bus teisi, jei apie skrydžio atšaukimą keliautojui praneš prieš dvi savaites. Likus ne mažiau nei savaitei iki skrydžio, oro bendrovė privalo klientui pasiūlyti kitą maršrutą.

Atideda maždaug 100 skrydžių

Per penkis šių metų mėnesius tarptautiniame Vilniaus oro uoste surengta 11,4 tūkst. skrydžių. “Paprastai atidedama apie 1 proc. skrydžių, todėl galima sakyti, kad šiemet buvo atidėta apie šimtas skrydžių, - sakė Vilniaus oro uosto atstovas spaudai Arūnas Marcinkevičius. - Visiškai atšauktų skrydžių buvo vienetai”.

Šiemet oro uostas aptarnavo 503,2 tūkst. keleivių, arba 13 proc. daugiau nei per penkis 2006 metų mėnesius. Tuo tarpu pusę milijono keleivių Kauno oro uostas aptarnauja per visus metus. Tačiau būtent keliautojams yra svarbus bagažo likimas, dėl kurio neretai įvyksta nesklandumų: jis dingsta arba atkeliauja gerokai pavėlavęs.

“Kiek yra dingę ar pasiklydę bagažo, tokią statistiką turi tik aviakompanijos”, - sakė A.Marcinkevičius. Susisiekimo ministerija licencijas skraidinti keleivius yra išdavusi 12 įmonių.

Bagažą siūlo apdrausti papildomai

Į didžiausios šalyje oro bendrovės AB “Lietuvos avialinijos” bagažo skyrių kiekvieną mėnesį kreipiasi 100-500 keliautojų, kurių bagažas buvo pasiklydęs. Daugiausia jo pasiklysta per tranzitinius skrydžius liepos rugpjūčio mėnesiais. Kiekvieną mėnesį Vilniaus oro uoste pasigendama vidutiniškai 1000 lagaminų. Maždaug tiek lagaminų kasdien dingsta Frankfurto prie Maino (Vokietija) oro uoste.

“Lietuvos avialinijų atstovai” sako, kad už sugadintą ar pradingusį bagažą klientams yra išmokamos kompensacijos, padovanojami asmens higienos priežiūros rinkiniai. Tiesa, kompensacijų kol kas reikalauja tik vienetai.

“Keleivis, pastebėjęs ar sužinojęs apie jo bagažo dingimą arba sugadinimą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bagažo registravimo dienos turi raštu pateikti pretenzijas oro vežėjui, - sakė susisiekimo ministerijos sekretorius V.Šalauskas. - Jeigu bagažas pristatytas pavėluotai, pretenzija priimama ne vėliau kaip per 21 dieną nuo bagažo perdavimo dienos”.

“Vadovaujantis Monrealio konvencija, už dingusį, sugadintą ar vėluojantį bagažą, keliautojas gali reikalauti iki 1000 eurų kompensacijos, todėl, gabenant brangius daiktus, bagažą vertėtų apdrausti papildomai”, - siūlo nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Kauno skyriaus vadovė V.Packočinienė.