Nors gyventojų, kurie šalyje galėtų bankrutuoti kaip fiziniai asmenys, bendra skolų suma kiek sumažėjo, jų skaičius viršija 12 tūkst. Ekspertai tikisi, kad kovą, kai įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas, žmonės nepuls skelbtis nemokiais, tačiau nuogąstauja, jog tikrai skolų užsmaugti žmonės bankrotą mieliau formins Latvijoje, o ne Lietuvoje.

Nemokių vyrų – daugiau

Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenimis, fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12,5 tūkst. šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti 2,49 mlrd. litų skolų.

„Nuo šių metų kovo įsigaliosiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato teisę bankrutuoti fiziniams asmenims, kurių skola siekia 25 minimalias mėnesines algas. Sausį tokių asmenų priskaičiuojame daugiau nei 12,5 tūkst. Vis dėlto kiekvienam skolų turinčiam žmogui bankrutuoti tikrai neapsimoka. Šio teisinio mechanizmo tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą, o ne padėti jam išvengti prisiimtų įsipareigojimų“, – teigė kreditų biuro „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius.

Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3,5 tūkst. yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai. Pasak A.Bogdanovičiaus, tikėtina, kad dalies verslo sąsajų turinčių asmenų skolos atsirado žlugus jų verslui.

Vyrams tenka beveik 69 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio mokėjimus yra pradelsę padengti daugiau nei 8,6 tūkst. vyrų ir 3,9 tūkst. moterų.

Bankrutuoti – į Latviją

Iki šiol fiziniai asmenys bankrutuoti galėjo tik užsienio šalyse, viena populiariausių krypčių tarp to siekiančių lietuvių buvo Latvija. Vien pernai šioje šalyje bankrotas buvo paskelbtas kelioms dešimtims lietuvių. Bankrutuoti Latvijoje buvo įmanoma tampant šios šalies mokesčių mokėtoju ir juo išbuvus bent pusę metų.

„Kad galėtum bankrutuoti Latvijoje, turi gyventi, deklaruoti gyvenamąją vietą, turėti darbo sutartį arba verstis individualia veikla ir mokėti mokesčius Latvijoje šešis mėnesius, kad po jų būtų galima kelti bankroto bylą“, – paaiškino advokatas Saulius Brazauskas.

Nors teoriškai nuo kovo lietuviams bankrutuoti nebereikės bėgti į Latviją, nerimaujama, kad prasiskolinę gyventojai vengs procedūras pradėti gimtinėje ir dairysis į šalį kaimynę.

„Latvijoje bankroto terminas trumpesnis. Lietuvoje bankroto procedūrų terminas yra 5 metai, o Latvijoje gali būti 3,5 metų. Kitas skirtumas – kai iškeliama bankroto byla fiziniam asmeniui, dalį savo pajamų, kurias gauna, jis turi skirti kreditoriams. Latvijoje tai yra 30 proc. pajamų, Lietuvoje – 50 proc. Jeigu žmogus, išsikėlęs bankroto bylą sėkmingai ką nors uždirbs arba išloš loterijoje, Lietuvoje jis turės atiduoti pusę, Latvijoje – tik 30 proc.“, – Latvijos pranašumus prasiskolinusiems dėstė S.Brazauskas.

Pasak jo, kreditorių interesai neturėtų būti pažeisti, tačiau bankroto procedūros turėtų būti kuo aiškesnės ir paprastesnės, o Lietuvai, kaip valstybei būtų palankiau, jei nemokumą gyventojai deklaruotų čia, o ne užsienyje.

„Jeigu žmogus pateko į situaciją, kai iš tikrųjų negali išmokėti skolų, jam turėtų būti suteiktos normalios sąlygos išspręsti šį klausimą, bankrutuoti ir patirti visus neigiamus padarinius. Geriau, kad žmonės bankrutuotų Lietuvoje, o ne Latvijoje. Žmogus, atlikęs visas procedūras, tikėtina, ir toliau liks toje valstybėje, paskui galbūt sukurs pridėtinę vertę, bus mokesčių mokėtojas. Žmogaus tikslas yra atlikti procedūras ir viską pradėti nuo nulio. Jis praranda visą turtą, jam nurašomos skolos, tačiau paskui jis vėl gali užsiimti ekonomine veikla, užsidirbti pinigų sau ir mokesčių pavidalu sumokėti juos valstybei“, – teigė S.Brazauskas.

Gali pabranginti paskolas

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė nemano, kad visi gyventojai, kurie potencialiai galėtų bankrutuoti, sulaukę kovo masiškai skubės pradėti procedūrų.

„Bankroto tikslas nėra, kad tarsi stebuklų lazdele pamojus būtų leista žmonėms atsikratyti savo įsipareigojimų. Jeigu tai būtų paprasta procedūra, ji atvertų landą sukčiams“, – sakė V.Klyvienė.

Analitikė mano, kad dalis prasiskolinusių žmonių gali būti tie, kurie turi būsto paskolų ir nebeišgali išmokėti būtent jų, Ji įspėjo, kad įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankai kreditus ims dalyti gerokai atsargiau.

„Bankroto įstatymas Lietuvoje atsirado kaip būsto pirkimo padarinys. Dalijant paskolas anksčiau nebuvo vertinama tai, kad nemokus klientas galės bankrutuoti. Jeigu bankroto procedūra būtų buvusi įvesta per patį būsto pirkimo piką, ji būtų jį apslopinusi, nes kiekviena rizika kainuoja. Dabar išduodant paskolas į šią riziką bus atsižvelgta, ir tai mažins kreditų prieinamumą. Turėjome tokią procedūrą turėti ir anksčiau, bet dabar ne laikas mojuoti kardais ir klausti, kas kaltas, kad jos nebuvo“, – kalbėjo V.Klyvienė.

Įmonių bankrutavo daugiau

Per praėjusius metus užfiksuoti 1375 įmonių bankroto atvejai – tai 64 daugiau nei 2011 m. Be to, pernai sutrumpėjo bankrutavusių įmonių vidutinė veiklos trukmė, kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Maitinimo įstaigų sektoriuje bankrotų skaičius augo sparčiausiai. Jų pernai bankrutavo 113 – 55 proc. daugiau nei užpernai.

Paslaugų sektoriuje pernai fiksuota 214 bankroto atvejų – šis skaičius per metus beveik nepakito.

Teigiamos tendencijos vyravo transporto, statybos ir nekilnojamojo turto srityse, kuriose bankrotų buvo 9–11 proc. mažiau nei užpernai. Tačiau statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose pernai sparčiai daugėjo turto areštų. Tai gali turėti įtakos šių metų bankroto statistikai.

Daugiausia pernai bankrutavo įmonių, kurių vidutinė veiklos trukmė siekė devynerius metus, o iki vienų metų veikiančių įmonių dalis tesudarė 0,5 proc.