Artėjančioms atostogoms ekspertai pataria ne skolintis, o iš anksto taupyti

Patikėję, kad gyvenimas iš tiesų gerėja, žmonės mažiau taupo ir daugiau išleidžia. Vartojimą skatina pingantys pinigai - mažesnės palūkanos ir liberalesnės skolinimosi sąlygos.

Taupymo įpročiai taip pat keičiasi: investuoti labiau linkstama į ilgalaikį, dažniausiai nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu grynojo finansinio turto portfelis mažėja.

Pirko daugiau batų ir rūbų

Statistikos departamento duomenimis, šeimos finansinės padėties vertinimo rodiklis šių metų balandį, palyginus su kovu, išaugo 6 proc. ir pasiekė visų laikų šeimos ekonominės padėties vertinimo rekordą. Lietuvos gyventojų lūkesčių šuolis rodo, kad lietuviai nėra tokie pesimistai, kokiais paprastai laikomi.

“Gerėjančio gyvenimo vizija keičia vartojimo ir kaupimo įpročius. Kai tik žmonės pradeda daugiau tikėtis iš ateities, jie ima galvoti, jog atėjo laikas gyventi geriau ir gražiau jau šiandien. Todėl vis daugiau išlaidų skiriama prabangos prekėms”, - komentuoja SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Vartojimą skatina ne tik poreikis prabangai bei gražesnio gyvenimo atributai. Jo augimui įtakos turi ir kainos. “Pirmąjį šių metų ketvirtį pabrango malkos, bet atpigo pinigai”, - šmaikštauja pašnekovė.

Vartoti skatino sparčiai mažėjančios kreditų palūkanų maržos ir dar liberalesnės skolinimosi sąlygos. Kreditų, kurių vieno vidutinė suma siekia 7 tūkst. litų, per šį laikotarpį išduota 100 mln. litų daugiau. 4 proc. palūkanos paskatino daugelį pirkti šiandien, o ne atidėti rytdienai. Žmonės nepralošė, nes palūkanos beveik atitiko infliaciją, dėl kurios prekė pabrangtų. Daugiau pirkti skatino dėl sezoninių išpardavimų vasarį kritusios drabužių bei avalynės kainos.

Vartojimo augimą lėmė ir padidėjusios fiksuotos sąnaudos dėl 4,1 proc. pabrangusių būsto išlaikymo paslaugų. Šios išlaidos namų ūkio biudžete net ir labai norėdami negalime sumažinti. Taip pat didėjo išlaidos transportui, sveikatos priežiūrai. Brango ir maisto produktai: sausio-vasario mėnesiais jų kainos pakilo 1,8 proc.

Lietuvos gyventojai praturtėjo

J.Varanauskienė pastebi, kad, nepaisant vartojimo, žmonėms pavyko sukaupti daugiau turto. Per pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų finansinis turtas padidėjo beveik 10 proc. ir sudaro apie 12 milijardų litų. Didžiausio populiarumo vis dar nepraranda terminuotieji indėliai.

“Nors gyventojų finansinis turtas tolygiai didėja, tačiau terminuotieji indėliai, palyginti su kreditais, didėja lėčiau. Per pirmąjį ketvirtį jų portfelis išaugo 600 mln. litų, o paskolų - 700 mln. litų. Todėl galime daryti išvadą, jog grynasis finansinis turtas mažėja nefinansinio, dažniausiai nekilnojamojo turto sąskaita”, - svarsto ekspertė. Lietuvoje indėlių dar yra 2 kartus daugiau nei paskolų,

Dažniausiai indėliai laikomi litais. Tačiau apie 24 proc. SEB Vilniaus banko indėlių yra JAV doleriais. JAV Federalinis bankas kelia palūkanas ir į tai reaguodami palūkanas už dolerius pakėlė ir mūsų bankai. Tačiau, J.Varanauskienės nuomone, tai nekompensuoja galimos rizikos dėl dolerio kurso mažėjimo, todėl naujai kaupti santaupų šia valiuta neverta.

Išaugo fizinių asmenų akcijų portfelis. Tai lėmė ne tik akcijų vertės pakilimas, bet ir vis aktyviau dalyvaujama Lietuvos akcijų rinkoje. Šis turto kaupimo būdas populiariausias tarp jaunesnio amžiaus asmenų, gyvenančių didžiuosiuose miestuose. Tačiau vidutinė sandorio vertė - 2,5 tūkst. litų - rodo, kad žmonės dar tik mokosi.

Gyvybės draudimo suma, apytikriais duomenimis, gali būti padidėjusi apie 100 mln. litų. Stabiliausiai, po 25 mln. litų kiekvieną ketvirtį, auga antros pakopos pensijų, nes tokia suma pervedama iš “Sodros” pensijų fondų valdytojams. Savanoriškojo pensijų kaupimo fondai po nemažo šuolio praėjusių metų pabaigoje šį ketvirtį sukaupė vos 2 mln. litų naujų pajamų.

J.Varanauskienė ragina nepanikuoti dėl to, kad pensijų fondų vertė yra mažesnė nei “Sodros” pervesta suma. Neigiamos grąžos efektą sukelia įmokos mokestis, kurį tenka atskaičiuoti, nors pradžioje pinigų sukaupta nedaug. Tačiau per tris mėnesius ar greičiau pensijų fondų uždirbtas pelnas šį nuostolį padengia, o ilgainiui jame pinigų bus sukaupta tiek, kad įmokos atskaitymo nė nepajusime.

Pelningiausias - nekilnojamas turtas

Daugiausiai laimėjo šį ketvirtį investavę į nekilnojamąjį turtą. Dviejų kambarių buto kvadratinio metro kainos pokyčio didžiuosiuose miestuose vidurkis siekė apie 15 proc. Indėlių ir obligacijų vertės padidėjimas nėra didelis, tad į juos investavę asmenys uždirbo mažiausiai. Akcijų vertė per tris mėnesius išaugo beveik 11 proc.

Įtakos investicijų į nekilnojamąjį turtą augimui turėjo ir būsto paskolų palūkanų pokyčiai. Būsto palūkanos sparčiai mažėja ir jas lemia didėjanti konkurencija tarp bankų. Per pastaruosius metus vidutinė būsto kredito suma padidėjo apie 30-40 proc. ir šiuo metu siekia 120 tūkst. litų.

Skolintis skatina ir gerėjančio gyvenimo lūkesčiai - žmonės tiki, kad paimtą paskolą sugebės grąžinti. Iš tiesų šiandien vidutinė kredito įmokų našta šeimos biudžetui sudaro apie 30 proc., tad nėra pernelyg didelė, tačiau riboja įprastus šeimos išlaidų įpročius.

J.Varanauskienė prognozuoja, kad artimiausiu metu nekilnojamojo turto kainos nemažės, nes jo paklausa išlieka labai didelė. Tam turės įtakos ne tik mažos palūkanos, skatinančios skolintis, bet ir neseniai valstybės skirtos lėšos lengvatiniams būsto kreditams.

Pasaulyje būsto pirkimo burbulų būta nemažai. Tarptautinio valiutos fondo atliktas tyrimas parodė, kad būsto kainų kilimas vidutiniškai trunka 4 metus, po to apie 40 proc. pasitvirtina, jog jos ima kristi. Kritimo suma vidutiniškai siekia apie 30 proc. jų pradinės vertės, o kritimas trunka dvejus metus. “Bus taip Lietuvoje ar ne, sunku pasakyti. Tačiau artimiausiais metais nekilnojamojo turto kainų mažėjimo galime nelaukti”, - prognozuoja SEB Vilniaus banko atstovė.

Piniginės papilnės 100 mln. litų

Artimiausiu metu Lietuvos gyventojų piniginės turėtų papilnėti daugiau kaip 100 mln. litų. Apytikriai tokią sumą pajamų mokesčio permokos jiems sugrąžins mokesčių inspekcija jau gegužės pabaigoje. Pernykštė patirtis rodo, kad šie pinigai išnyko be pėdsako, kitaip tariant, buvo suvartoti.

“Manau, kad yra būdų, kaip šią sumą panaudoti naudingiau. Būtų protinga ją reinvestuoti į gyvybės draudimą, pensijų fondus ir kitais metais vėl susigrąžinti permoką. Galima šias lėšas panaudoti išankstiniam skolos grąžinimui, jei tai padaryti leidžia skolos grąžinimo anksčiau laiko sąlygos”, - pataria ekspertė.

Dar viena alternatyva - atgautą permoką sunaudoti artėjančioms atostogoms. JAV atliktas tyrimas parodė, jog per atostogas visuomet išleidžiama daugiau nei įprastai. Tuo tarpu žmonės daro klaidą, planuodami papildomas išlaidas šiam periodui tik už kelionę, gyvenimą viešbutyje, ekskursijas, neįvertinę einamųjų išlaidų, kurios būna 2-3 kartus didesnis, nes per atostogas mes linkę sau daugiau leisti.

J.Varanauskienė prognozuoja, kad artėjant vasarai pajusime naują vartojimo kreditų bumą. Šiuo periodu du iš trijų vartojimo kreditų imami atostogų reikmėms. Šeimos finansų ekspertė patartų atostogauti ne už skolintus, o už sutaupytus pinigus. Nepaisant vartojimo paskolų bumo, didėjančio gyventojų susidomėjimo finansiniais instrumentais, leidžiančiais sutaupyti pinigų ateičiai, nemaža dalis viską, ką uždirba, išleidžia ir nei skolinasi, nei kaupia pinigus. Apklausų duomenys rodo, jog apie pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tuo tarpu pagal oficialią darbo užmokesčio statistiką taupyti ir imti paskolas galėtų apie 30 proc. dirbančiųjų arba 300-400 tūkst. žmonių.

SEB Vilniaus banko komunikacijos vadovo Gintaro Liubino nuomone, laikui bėgant pasyviųjų, gyvenančių tik šia diena, mažės, žmonės pradės svarstyti, kaip sutaupyti, kur pasiskolinti. Jiems į pagalbą jau gali ateiti šeimos finansų ekspertai, kurie patars, kaip protingiausia tvarkyti šeimos biudžetą. Būdų, kaip taupyti, taip pat nuolatos daugėja.