Apribojus įvežtinių daržovių ir vaisių prekybą būtų nusižengta ne tik vartotojų, bet ir Europos Sąjungos interesams

Prieš pusantro mėnesio prabilta, kad daržovių augintojai susitarė su prekybininkais, jog šie prekiaus tik Lietuvoje išaugintais pomidorais, agurkais ir kitomis daržovėmis, jei jų tiekimas bus užtikrintas visus metus. “Kauno dienai” pasidomėjus, ar iš tikrųjų yra įmanomas toks kartelinis susitarimas, tenka nuraminti kasdien prekybos centruose perkančius Lietuvos vartotojus: jų teisė rinktis nebus apribota.

Tarėsi su prekybininkais

Kol kas nė viena daržovių augintojų organizacija nepasirašė sutarčių su didžiaisiais prekybos tinklais dėl prekybos tik lietuviška produkcija, nors apie žodinį susitarimą buvo prabilta kovo mėnesį. Antros pagal dydį šalyje daržovių tiekėjos UAB “Domeina” generalinio direktoriaus Donato Montvilos teigimu, su mažmeninės prekybos tinklų “VP Market” ir “IKI” atstovais jis tarėsi dėl galimybės prekiauti tik lietuviška produkcija.

“Tada prekybininkai iškėlė sąlygą, kad daržovių kaina būtų konkurencinga, o produkcijos tiekimas būtų užtikrintas visus metus”, - sakė D.Montvila.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė neneigė, kad susitarimas raštu su prekybininkais būtų naudingas ir ūkininkams, ir vartotojams. Jos nuomone, vartotojai galėtų pirkti kokybiškas lietuviškas daržoves, o ne neaiškios kilmės importinę produkciją. “Bet tai priklauso nuo vartotojo”, - sakė Z.Cironkienė.

Peikė įvežtines prekes

Gamintojų atstovai tikina, kad lietuviškų daržovių ir vaisių kokybė yra geresnė už įvežtinės. UAB “Domeina” vadovas D.Montvila pasakojo, kad Lenkijoje obuoliai chemikalais purškiami net 17 kartų. “Jie gal ir atrodo gražūs, bet aplink tas obelis jokie vabzdžiai negyvena”, - sakė jis.

Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas antrino, kad visose šalyse gyventojai pirmenybę teikia vietos gaminiams, o tik vėliau įvežtiniams. “Suomiai perka suomiškas daržoves, danai - daniškas ir t.t.”, - sakė A.Šležas.

Jis tikino, kad asociacijos nariai prekybos tinklams parduoda visą išaugintą produkciją, ir net dalį importuoja į Latviją. “Bet prekybininkai kažkodėl pirmiausia “iškiša” pigias, įvežtines daržoves, - priekaištavo A.Šležas. - Juk lietuviškais agurkais pradėta prekiauti palyginti neseniai, kai buvo išparduoti ispaniški”.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Z.Cironkienė prasitarė, kad prekybininkai augintojus verčia tiekti daržoves net nuolaidų akcijoms. “Pavyzdžiui, prekybos tinklui patiekiama 20 tonų kopūstų, iš kurių 5 tonas reikėtų skirti akcijai”, - pasakojo Z.Cironkienė.

Kokybės spragos abiejose stovyklose

Kalbėdami apie nekokybišką įvežtinę produkciją Lietuvos gamintojai gerokai perlenkia lazdą. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (VAAT) yra viena įstaigų, vidaus rinkoje kontroliuojančių daržovių ir vaisių kokybę. “Patikriname 36 pavadinimų tiek importuojamus, tiek vietos vaisius ir daržoves, - sakė Augalų karantino skyriaus vedėja Lidija Nečajeva. - Vietos produkcija tik šiek tiek geresnė nei įvežtinė”.

2005 m. tarnyba atliko 2729 įvežtų krovinių patikras. Iš jų 20,1 proc. atvejų inspektoriai nustatė ženklinimo (11,9 proc.), kokybės (2 proc.) ir kitus neatitikimus. Lietuvos tiekėjams statistika yra truputį palankesnė. Patikrinus 591 krovinį, 88 atvejais (14,9 proc.) nustatyta kokybės (2,8 proc.) ir žymėjimo (9,3 proc.) neatitikimų.

Tačiau 2006 m. pirmą ketvirtį svarstyklės pakrypo importuotojų naudai. Patikrinus 552 krovinius VAAT nustatė 14,3 proc. pažeidimų. Patikrinus Lietuvos tiekėjų produkciją, rasta 16 proc. neatitikimų. “Pagrindinės lietuvių bėdos yra susijusios su daržovių ir vaisių sandėliavimu”, - sakė L.Nečajeva.

Vieningos nuomonės nėra

Nedidelė “Kauno dienos” apklausa, atlikta gatvėje, neatsakė į klausimą, kokiai: įvežtinei ar vietos produkcijai - pirmenybę teikia kauniečiai. Vieni žmonės daržoves perka turguje, kiti - prekybos centruose. Vieniems svarbesnė yra kokybė, kitiems - kaina. Dauguma žmonių įsitikinę, kad lietuviškos daržovės ir vaisiai yra gerokai mažiau apdorojami chemikalais nei įvežtiniai. Bet kaunietis Virgis Jankauskas abejoja, ar tas skirtumas yra toks didelis.

“Kodėl tada visa lietuviška produkcija nelaikoma ekologiška? Juk yra nustatyti tam tikri standartai ir reikalavimai”, - sakė V.Jankauskas.

Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės “TNS-Gallup” ir “Baltijos tyrimai” išsamių apklausų nėra atlikusios, todėl sunku pasakyti, kam Lietuvos pirkėjai, pirkdami daržoves prekybos centruose, teikia pirmenybę.

Nusikaltimas vartotojams

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus teigia, kad prekybos tinklų raštiškas įsipareigojimas nepirkti importuojamų vaisių ir daržovių būtų tolygus nusikaltimui vartotojams.

“Įsivaizduokite situaciją, kai kažkas paskelbia neimportuosiąs daržovių iš Belgijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės, kai bendrija laikoma vidaus rinka, - sakė V.Sutkus. - Tokiu būdu būtų apribota vartotojų pasirinkimo teisė, jau nekalbant apie konkurenciją”. Jis pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai Ukmergės verslininkai susivieniję nusprendžia nepirkti Vilniaus gamintojų produkcijos. “Tuoj pat lauktų sankcijos iš Konkurencijos tarybos”, - sakė V.Sutkus.

Jis tikino suprantąs daržovių augintojų būgštavimus, bet jų teiginių apie vienų ir kitų prekių kokybę nepatvirtina. “Pirkėjas kiekvieną dieną “balsuoja” prekybos centre pirkdamas vienas prekes ir nepirkdamas kitų, - aiškino V.Sutkus. - Todėl prekybininkas pirmiausia vadovaujasi vartotojo interesais”. Asociacija vienija per 40 mažmeninės prekybos įmonių, kurių bendra apyvarta sudaro apie 8 mlrd. Lt per metus.

Pyksta neradę ispaniškų pomidorų

V.Sutkus priminė, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą oficialusis Briuselis išreiškė neigiamą poziciją į kadaise net Vyriausybės populiarintą šūkį - “Pirk prekę lietuvišką”. Jo šalis turėjo atsisakyti. Be to, sugriežtinti kokybės reikalavimai įvežtinei ir vietos produkcijai Lietuvoje taikomi nuo 2002 m. Tad daržovių augintojų baimė labiau siejama ne su kokybe, o konkurencija.

“Pirkėjas visada nori rinktis iš gausaus asortimento, - tikina “VP Market” atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė. - Yra tokių pirkėjų, kuriems patinka tik ispaniški pomidorai ir jie pyksta, jeigu jų neranda parduotuvėje”.

Pripažįsta trūkumus

“Domeinos” vadovas D.Montvila pripažino, kad net ir norėdami šiuo metu aprūpinti rinką daržovėmis visus metus Lietuvos daržovių augintojai to padaryti nesugebėtų. Pavyzdžiui, lapkričio-vasario mėnesiais lietuviškų daržovių rinkai nepatiekiama.

“Mūsų daržovių augintojai nėra įdiegę pakankamai technologijų, kad galėtų tinkamai laikyti, rūšiuoti daržoves ir vaisius. Juk vien tik rūšiavimo linija kainuoja apie 1 mln. Lt”, - sakė D.Montvila. Antra vertus, daržovių augintojų nuogąstavimai yra iš dalies pateisinami, kai į vieningą ES rinką patenka pigūs produktai iš Afrikos, kitų žemynų, taip pat ne bendrijai priklausančių Europos valstybių.

“Pavyzdžiui, pernai iš Maroko į Belgiją buvo įvežta pomidorų, kurių kilogramas buvo pardavinėjamas po 4 euro centus (0,14 Lt), - pasakojo D.Montvila. - Tai sukrėtė vietos gamintojus ir iškreipė kainas”.