Lietuviškas trikotažas sudomino japonus

Svečiai pažėrė komplimentų mūsų šalies gamintojams, kurie sėkmingai dirba ir su naujais, ir su senais įrenginiais

Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Japonijos delegacija užsuko ir į kelias Kauno bei rajono tekstilės įmones. Tekančios saulės šalies verslininkai susidomėję apžiūrinėjo gamybinius padalinius ir stebėjosi, kad kai kurios bendrovės sugeba pagaminti kokybišką produkciją net su sena įranga.

Daugiau kaip dešimties Japonijos verslininkų tekstilininkų delegacija pirmiausia apsilankė vienoje didžiausių šalies viršutinio trikotažo įmonių “Gija”. Svečius pasitikęs generalinis direktorius Valdas Pacevičius iš karto įspėjo, kad jie turės progą pamatyti “dviejų santvarkų susidūrimą”, mat įmonė dar tebeeksploatuoja senus, nuo sovietmečio likusius įrenginius, tačiau jau turi ir naujos kartos mezgimo mašinų.

Anot direktoriaus, prieš 15 metų trikotažo fabrikui nebuvo lengva prisitaikyti prie besikeičiančių verslo ir rinkos sąlygų. Iš 1200 darbuotojų, įmonėje dirbusių 1990 metais, šiandien liko 400, perpus sumažėjo ir pagaminamos produkcijos kiekiai, tačiau šiuo metu “Gija” mezga gaminius vieniems garsiausių Europos prekybos tinklų.

Dairydamiesi po įmonės patalpas svečiai buvo labiau panašūs į smalsius turistus nei į solidžius verslininkus. Išsitraukę fotoaparatus jie fotografavo ir “Gijos” pastatą, ir jos gaminius, ir net prie mezgimo bei siuvimo mašinų dirbančias moteris.

Japonijos delegacija galėjo įvertinti ne tik šių dienų įmonės produkciją, bet prieš kelis dešimtmečius “Gijos” gamintų kolekcijų pavyzdžius.

“Mada eina ratu, keičiasi tik siūlai”, - juokaudamas užsiminė V.Pacevičius svečiams, kurie itin atidžiai apžiūrinėjo kone kiekvieną gaminį.

Labiausiai japonai stebėjosi tiek moteriškų, tiek vyriškų drabužių dydžiais, itin neįprastais smulkiems rytiečiams.

Svečiai taip pat domėjosi, kiek valandų dirba darbininkai, kokius mokesčius įmonei tenka sumokėti valstybei, kaip greitai Kauno įmonė gali įvykdyti užsakymus, kas kuria modelius.

V.Pacevičius aiškino, kad žaliavą dažniausiai tenka pirkti patiems ir atsivežti iš Italijos, Austrijos, Indijos ar net Pakistano. Mažiausias užsakymas, kurio imasi “Gija”, - 200 vienetų, didžiausias - apie 20 tūkst. vienetų. Tačiau, laimėjus kariuomenės, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų užsakymus, gaminių pagaminama iki 100 tūkstančių.

Pasidairę po įmonę Japonijos verslininkai sakė supratę, ką turėjo omeny įmonės vadovas, kalbėdamas apie santvarkų sandūrą.

“Mes čia jautėmės beveik kaip muziejuje”, - prisipažino svečiai, kurie savo akimis negalėjo patikėti, kad su senais įrenginiais įmanoma pagaminti tokios aukštos kokybės produkciją.

“Iki šiol mes bendravome tik su mechanikais iš Japonijos. Kas žino, gal ateityje užmegsime ryšius su gamintojais? Jau sulaukėme pasiūlymų pamėginti tiekti savo produkciją į Japoniją”, - teigė “Gijos” vadovas.

Garliavoje įsikūrusios trikotažo gamybos įmonės “Garlita” direktorius Juozas Martikaitis beveik neabejoja, kad svečių vizitas atvers verslo kelius iki Japonijos. Delegacijai didelį įspūdį padarė visiškai atnaujinta gamyba bei įdiegti modernūs kompiuterizuoti įrenginiai. Verslininkai žėrė komplimentus, kad tokią naują ir tvarkingą įmonę, kaip “Garlita”, net būtų sunku rasti pačioje Japonijoje.

Svečiai vienas po kito traukė gaminių brėžinius ir klausinėjo, ar tokią produkciją būtų įmanoma pagaminti Garliavos įmonėje.

“Pagaminsime viską, ko reikės. Mūsų gamybos principai nė kiek nesiskiria. Jiems svarbiausia, kad būtų pagaminta greitai ir kokybiškai, o taip dirbti mes mokame”, - teigė “Garlitos” direktorius.

Japonai teiravosi, kada galėtų teikti pirmuosius užsakymus ir gauti pirmuosius pavyzdžius, įvertinti jų kokybę. Labiausiai jie susidomėjo natūralaus pluošto gaminiais, pagamintais iš lino, vilnos, pusvilnės, medvilnės.

“Žinau, kad dirbant su japonais, pavyzdžius teks siųsti ne kartą ir ne du, nes jie nori būti visiškai tikri dėl gaminių kokybės. Tad viščiukus teks skaičiuoti kur kas vėliau, kai gausime rimtą užsakymą”, - užsiminė J.Martikaitis.

Atstumas iki Japonijos verslininko nė kiek negąsdina: “Jeigu sugebame atsigabenti žaliavas iš Indijos, Pakistano, tai sugebėsime ir nuvežti. Laivu pervežti gaminius į Hamburgą ir Ameriką ar Japoniją nedaug kuo skiriasi”.

Japonai praėjusį penktadienį taip pat apsilankė lininius gaminius siuvančioje bendrovėje “Klasikinė tekstilė”.

Kauno įmonės savininkui Rimantui Baumilui užsieniečių vizitai nėra naujiena - verslininkų delegacijas tenka priimti kone kas savaitę.

“Kadangi mūsų lino gaminiai keliauja ir į Japoniją, tai gana dažnai bendraujame ir su šios šalies atstovais”, - “Kauno dienai” sakė įmonės vadovas.

Japonai užsako lininius drabužius, staltieses, portjeras, patalynę, tačiau ši produkcija sudaro labai nedidelę dalį viso “Klasikinės tekstilės” eksporto, kuris skiriamas Vakarų Europai.

“Labai didelių vilčių su šiuo vizitu nesiejame. Tai - greičiau žvalgytuvės. Be to, šie verslininkai labiau domėjosi trikotažo gamyba”, - aiškino R.Baumilas, pridūręs, kad įmonė, ieškodama rimtų užsakovų, dalyvauja specializuotose parodose užsienyje.

Japonijos delegacijos nariai kol kas lietuviams taip pat pažadų nežarstė. Jie sakė pirmiausia norintys apsidairyti, įvertinti mūsų šalies gamintojų galimybes. Pirmasis vizitas, anot užsienio verslininkų, paliko gerus įspūdžius, tad galbūt ateityje Kaune bus gaminami drabužiai ne tik ispanams bei italams, bet ir japonams.