Lietuvos žemdirbiai nuo lapkričio mėnesio pagaliau galės apdrausti pasėlius nuo daugelio rizikų. Pusę draudimo įmokų žada kompensuoti valstybė.

Turės drausti viską

Tai vakar paskelbė specializuota Vokietijos pasėlių draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“. Ji siūlo kompleksinį draudimą nuo daugelio rizikų: šalnų, krušos, liūties, katastrofiškos sausros. Bus draudžiamos pagrindinės žemės ūkio kultūros – javai, rapsai, kukurūzai, runkeliai ir bulvės – kurių plotai dabar Lietuvoje užima apie 70 proc. ariamos žemės.

Kaip sakė bendrovės „Vereinigte Hagel“ Berlyno regiono direktorius Thomas Gehrke, ūkininkai turės drausti visus savo pasėlius, negalės apdrausti tik dalį. Bendrovė savo biurą atidarys Kaune, Lietuvos žemės ūkio universiteto patalpose.

Draudimo kompanijų susivienijimas „Vereinigte Hagel“ užima 60 proc. Vokietijos pasėlių draudimo rinkos, savo atstovybes turi Italijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose. Šios kompanijos steigėjai ir vieninteliai akcininkai yra patys ūkininkai.

Pusę kompensuos valstybė

Anot Th.Gehrke, Lietuvoje nėra duomenų apie pasėlių nuostolius ir patirtas žalas. „Tačiau yra pakankamai duomenų apie oro sąlygas, klimatą ir dirvožemį. Pagal tai ir apskaičiuosime draudimo įmokų sumas“, – sakė jis. Ūkininkams 50 proc. draudimo įmokos kompensuos valstybė.

Bendrovė pateikė keletą įmokų pavyzdžių. Dotnuvos ūkininkas, užsėjęs po 100 ha žieminių kviečių ir žeminių bei vasarinių miežių, juos norėtų apdrausti 630 tūkst. litų suma (po 2,1 tūkst. litų už 1 ha). Tuomet įmoka už 1 ha siektų 100,8 lito. Bendra suma visam 300 ha ūkiui būtų 30,24 tūkst. litų, tačiau pusę sumos kompensuotų valstybė, todėl ūkininkui draudimas kainuotų 15,12 tūkst. litų. Tiek pat javų pasėjusiam Utenos ūkininkui draudimas kainuotų 10,64 tūkst. litų (atėmus valstybės kompensaciją).

Žala bus nustatoma paaiškėjus tikrajam derliui. „Ūkininkai išmokas gaus greičiau nei spės parduoti nuimtą derlių“, – teigė T.Gehrke.

Nežinia, kiek reikės lėšų

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius, kuruojantis šį projektą, mano, kad ūkininkams vokiečių draudikų sąlygos bus priimtinos. „Vokiečių bendrovė draudžia tik pasėlius, turi patirties šioje srityje. Ūkininkai gali tikėtis objektyvaus nuostolių kompensavimo“, – teigė G.Radzevičius.

Anot jo, visos Europos Sąjungos (ES) valstybės iki 2010 m. privalo sukurti pasėlių draudimo sistemą. G.Radzevičius negalėjo pasakyti, kiek reikės papildomai lėšų turės skirti valstybė, jei bus apdrausta bent 30 proc. ariamos žemės. „Kiek reikės pinigų kompensacijoms, tiek jų Vyriausybė ir ras“, – teigė G.Radzevičius.

Nuo 2010 metų pagal ES reglamentą valstybė nebegalės kompensuoti nuostolių, atsirandančių dėl staigių stichinių reiškinių.

Lietuviai numojo ranka

Žemės ūkio ministerija teigia, kad imtis pasėlių draudimo buvo siūlyta visiems Lietuvoje veikiantiems draudikams, tačiau nė iš vieno jų nesulaukta siūlymų, kaip galėtų atrodyti pasėlių draudimo modelis.

Lietuvoje draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ kurį laiką draudė pasėlius, tačiau šios draudimo rūšies atsisakė, nes nuostoliai siekė 200 proc. Pasėlius apdraudė apie 1 proc. Lietuvos ūkininkų.

„Lietuvos draudimas“ kurį laiką irgi draudė pasėlius, tačiau atsisakė nuostolingos veiklos. Bendrovė teigė, kad imtųsi šio draudimo, jei draustųsi bent 30 proc. ūkininkų.

„Tikiuosi, kad po penkerių metų apie 50 proc. ariamos žemės bus apdrausta“, – sakė T.Gehrke. Kol kas jis tikisi, kad pavyks apdrausti iki 30 proc. ariamos žemės.

Praėjusiais metais šalnos, sausros ir liūtys Lietuvos žemdirbiams pridarė nuostolių už beveik 700 mln. litų.